Anot jo, net prieš tragiškus įvykius Briuselyje, Europoje vyravo prieš musulmonus ir pabėgėlius nukreiptos nuotaikos. Dauguma migrantų pabėgo nuo skurdo Artimuosiuose Rytuose ir ieškojo geresnio gyvenimo Vakarų šalyse. Tačiau, pasak Europos pareigūnų, daugelis migrantų net nepasiekia išsvajotosios Vakarų Europos, o savo migranto kelią baigia Rusijoje. Kur, kaip žinia, gana dažnu atveju gajos propagandinės nuotaikos.
Taigi Rusija turi savo tikslą, kodėl migrantus nori sulaikyti būtent savojoje šalyje. Tai susiję su įtaka Vakarams.
Ieško palaikymo Vakaruose
Praėjusį savaitgalį Briuselyje Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sakė, kad tokie žmonės Rusijoje dažnai slepia savo kaip nuolatinų Rusijos gyventojų statusą.
„Matome tūkstančius migrantų, kurie ateina iš Suomijos per Rusijos-Suomijos sieną, kažkas ten tikrai vyksta“, - sakė estų prezidentas.
Šiuos migrantus Rusija linkusi remti, nes jie gali padėti kraštutinių dešiniųjų partijoms turėti didesnę įtaką Europos šalių vyriausybėse, bandant ginti Rusijos poziciją. Prorusiškos partijos jau yra įgijusios svarbią įtaką Slovėnijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir kitur. Šie atstovai vyriausybėse skatina stiprinti ryšius su Rusija ir pamiršti Vakarus.
Rusijai sekasi?
Rusija remia oro smūgius Sirijoje, kurie yra labiausiai taikomi tose teritorijose, kur daugiausia civilių žmonių. Kaip sakė NATO generolas Phillipe‘as Breedlove‘as, Rusija savo misiją suvokia kaip bandymą pasunkinti Europos apsisprendimą. Estijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad dešiniųjų populistų šiomis dienomis galima rasti kone kiekvienoje Europos valstybėje.
„Politika, nuteikta prieš pabėgėlius tik auga“, – konstatuoja Zsuzsanna Szelenyi, opozicinės partijos Vengrijoje atstovė. „Rusija siekia sutrikdyti Europą ir tai jai sekasi“, – kalbėjo politikė.
Rusijos nuolatinis atstovas ES šalyse Vladimiras Chizhovas sakė, kad neva Estijos prezidento pareiškimas, kad musulmonų, atkeliaujančių į Europą š Rusijos yra per daug, gerokai hiperbolizuotas.
„Bendra teorija, kad Rusija naudojasi migrantų krize siekdama sukelti papildomą sąmyšį Europoje yra labai sujaukta“, – sakė jis.
Sukėlė skandalą dėl mergaitės
Sausį Rusijos užsienio reikalų ministras metė kaltinimus Vokietijos Vyriausybei dėl to, kad gauja išžagino 13 metų mergaitę. Toji gauja – musulmonai pabėgėliai.
Berlynas atsakė, kad tokio įvykio net nebuvo. Po tokio Rusijos pareiškimo Vokietijos gatvėse kilo protestai ir neramumai, žmonės pasipiktino pabėgėlių priėmimo politika. Tiesa, daugelyje kitų Europos šalių tokie S. Lavrovo kaltinimai buvo suvokiami kaip eilinis ugnies pakurstymas.
„Tai yra tragedija, kuri apibendrina dabartinę situaciją Europoje“, – sakė T. Ilvesas.
Net jeigu Rusija musulmonus per sieną stumia ne sąmoningai, Rusija siekia sukurti nestabilumą Europoje. Tokiu būdu sau sukurdama pranašumą.
„Nesvarbu ar tyčia, ar ne. Rusija pasiekia tą patį rezultatą“, – sakė senatorė Žana Shaheen.
Uždarius vadinamąjį Balkanų maršrutą, toliau mažėja į Vokietiją atvykstančių pabėgėlių skaičius, pranešė agentūra „Reuters".
Kovą iki šiol į šalį atvyko 4 587 migrantai, pranešė policija. Tai yra vidutiniškai 208 nauji atvykėliai per dieną. Antradienį Vokietiją pasiekė 99 migrantai.
Iki vasario 15-osios kasdien į Vokietiją dar atvykdavo po daugiau kaip 2 000 pabėgėlių per dieną. Po šios datos skaičiai pradėjo staigiai mažėti. Daugiau kaip 300 pabėgėlių per vieną dieną pastarąjį kartą suskaičiuota kovo 6-ąją.
Per visą vasarį, policijos duomenimis, į Vokietiją atvyko 38 570 prieglobsčio prašytojų - vidutiniškai po 1 330 per dieną. Sausį jų buvo 64 700 - maždaug 2 086 kasdien. Praėjusią vasarą ir rudenį daug savaičių kiekvieną dieną atvykdavo po 7 000 migrantų.
