Šiandien daug dėmesio skiriama moterų lyderystei, jos skatinamos drąsiau rinktis profesiją mokslo, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse, užimti vadovaujančius postus. Tačiau tuo pačiu metu galima išgirsti ir skeptiškų nuostatų, kad ambicingos ir karjeros siekti pasiryžusios moterys dėl to turės paaukoti asmeninius santykius ar šeimos gerovę.
Susilaukusios vaiko moterys iš tiesų dažnai turi padaryti trumpesnę ar ilgesnę pauzę savo karjeroje. Iš savo asmeninės patirties žinau, kad tai nėra paprasta – man tai nebuvo lengvas sprendimas, tačiau mano akimis žiūrint, jis buvo teisingas. Bet bendraudama su kitomis mažų vaikų mamomis pastebėjau, kad jos dažnai mano egzistuojant tik dviem kraštutiniams pasirinkimams: arba laiminga šeima, arba karjeros ambicijos.
Natūralu, kad dėl dėmesio ir laiko, kuriuos reikia skirti mažiesiems šeimos nariams, siekti ambicingų karjeros tikslų yra sudėtinga. Bet tai nereiškia, kad jokia karjera šiuo laikotarpiu apskritai negalima. Tarp ambicingos karjeros ir buvimo gera mama ar namų šeimininke išlieka platus profesinių galimybių pasirinkimas. Tiesiog reikia atsikratyti įsitikinimo, kad visą laiką privalome išlikti itin ambicingi savo karjeros kelyje, antraip eiti tuo keliu apskritai neverta.
Todėl kiekviena nauja mama ar tėtis šalia savo įsipareigojimų šeimai gali pasirinkti ir profesines pareigas, kurios tuo metu atitinka jos ar jo galimybes. Galbūt tai gali būti kelio į didelius karjeros pasiekimus pradžia. Jei neišbandysime mažesnių dalykų, negalėsime tikėtis ir didesnių.
Dar vienas su karjera susijęs kraštutinumas – profesijų skirstymas į labiau „moteriškas“ ar „vyriškas“. Moteriškų ir vyriškų profesijų stereotipai pakankamai gajūs mūsų visuomenėje, tačiau taip pat dažnai jie gali pasireikšti ir kaip vidinės mūsų nuostatos, kreipiančios vienu ar kitu karjeros keliu.
Pavyzdžiui, kažkada teko bendrauti su viena savo profesiją nusiteikusia keisti buhaltere. Nors ji ketino užsiimti moterims skirtais saviugdos mokymais, tačiau prisipažino turinti gabumų programavimo srityje. Bet apie pastarąją sritį ji rimtai nesvarstė, nes tai jai neatrodė pakankamai „moteriška“ veikla.
Tad situacijose, kai reikia priimti svarbų sprendimą, mes visi galime susidurti su ne visai pagrįstomis nuostatomis, apie kurias anksčiau nesame susimąstę. Jeigu jos neturi objektyvaus pagrindo, tai gali užkirsti kelią didesniems karjeros pasiekimams.
Galiausiai, dar vienas kraštutinumas, kuris turbūt pasitaiko dažniausiai iš čia išvardytų – tai mūsų gyvenimo aprašymas, kuris turėtų tikti arba netikti konkrečiai pozicijai. Personalo specialistai juokauja, kad vyras į paskelbtą poziciją kandidatuoja, kai jo profesinė patirtis ir kompetencijos tenkina 50 proc. išvardytų reikalavimų. Tuo metu moteris tam ryžtasi tik tokiu atveju, jei ji keliamus reikalavimus atitinka bent jau 80, o geriausia – visu 100 procentų.
Aišku, tai ne visada pasitvirtina, nes visur ir visada pasitaiko išimčių, tačiau mano patirtis rodo, kad moterys dažnai yra linkusios save nepelnytai nuvertinti. Tai ypač tampa aktualu, kai kalbama apie pasirengimą užimti vadovaujančias pozicijas. Tiesa yra ta, kad darbdaviai ar atrankų specialistai retai tikisi rasti idealų kandidatą, kuris tenkintų visus kriterijus – juk visada turi būti palikta vietos tobulėjimui, augimui ir profesiniam alkiui.
Todėl galvojimas ar net įsitikinimas, kad tam tikroje situacijoje turime tik du pasirinkimus, dažnai yra klaidingas ir jau pats savaime gali apriboti mūsų karjeros galimybes. Daugeliu atvejų pasirinkimų turime kur kas daugiau, tačiau tam, kad juos pastebėtume, kartais turime būti lankstesni, atviresni ir drąsesni.
Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė
