Maskvoje gyvenanti ir keliuose kino filmuose vaidinusi aktorės Tatjanos Liutajevos ir bardo Olego Ditkovskio dukra Agnė, atrodo, turės progos ne tik viešėti, bet ir dirbti Lietuvoje, nes yra pakviesta filmuotis naujame filme apie legendinį Tadą Blindą.
Be to, dvidešimtmetė aktorė atvyks vesti tradicinio Vilniuje „Ūkio banko“ organizuojamo renginio „Seni Nauji metai“. Lietuvaitė atsakė į klausimus, kaip jai sekasi nepasiklysti Maskvos bohemos labirintuose, ir šiek tiek pravėrė slapčiausias širdies kerteles.
Ant Naujųjų metų slenksčio kiekvienas susimąstome, o ką gi aš nuveikiau gero, naudingo kitiems ir sau, kokių klaidų padariau. Kokie jums buvo praėję metai?
Dirbau, dirbau ir dar kartą dirbau. Pradėjau dirbti teatro spektaklyje, pratęsiau reklaminį kontraktą, nusifilmavau keliuose filmuose. Vienas iš jų jau ekranuose. Ir klaidų daug pridariau, tačiau manau, kad klaida geriausia mokytoja.
Tik ką sužinojome, kad vaidinsite Kristiną naujame kino filme „Tadas Blinda: pradžia“, kurį stato režisierius Donatas Ilvydas. Ką jums reiškia ši žinia? Kaip ketinate tvarkyti savo maskvietišką dienotvarkę? Gal Vilnius taps tarpine stotele tarp Maskvos ir, tarkime, Londono ar Holivudo?
Gandai labai greit sklando. (Juokiasi). Man viskas labai svarbu, kas susiję su mano gimtine. Esu patriotė ir labai myliu Vilnių. Todėl su džiaugsmu sutikau žinią, kad esu pakviesta filmuotis. O ir pats kūrinys apie svieto lygintoją Tadą Blindą bei jo draugus labai įdomus. Man nepaprastai svarbi bet kokia proga pabūti Vilniuje, nes čia prabėgo mano vaikystė, čia gyvena tėtis, močiutė, kiti giminės, mokyklos draugai, kurie manęs dar neužmiršo. O laiko visada trūksta, bet įdomiems darbams galiu skirti ir visas 24 paros valandas.
Jums tik dvidešimt, o jau esate žinoma Rusijoje ir kino, ir grožio pasaulyje. Esate vienos pasaulyje žinomos kosmetikos firmos veidas. Kaip manote, ar grožis merginai padeda kopti karjeros laipteliais, tapti populiariai, laimingai?
Žiūrint kokį grožį turite omenyje. Manau, kad vidinis grožis padeda daugiau nei išorė. Viskas, kas yra žmogaus viduje ir kas tikra, ir yra tas grožis, kuris įgimtam ar įgytam talentui įkvepia daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. O pasitikėjimas savimi, tuo ką darai, be jokios abejonės padeda kilti ir karjeros laipteliais.
Jeigu jums pasiūlytų dalyvauti Europos ar pasaulio grožio konkursuose, ar sutiktumėte?
Manau, kad surizikuočiau. Nemėgstu sėdėti vienoje vietoje. Įdomu viskas, kas nauja, ko dar niekada nebandžiau!
Sakoma, kad gyvenimas yra teatras, o visi žmonės artistai. Ar jau suradote tikrąjį gyvenimo vaidmenį?
Man atrodo, kad žmogus iki gyvenimo pabaigos negali surasti savo vaidmens. Jis gali būti arti tikslo, bet visada ieškoti kažko geresnio, eiti aukštyn, aukštyn... Aš visada stengiuosi eiti aukščiau užsibrėžto tikslo.
Teko girdėti, kad jau po pirmojo jūsų filmo „Žara“, kuriame nusifilmavote kartu su žinomu kino aktoriumi Aleksejumi Čadovu, bei po straipsnių populiariuose žurnaluose Maskvoje esate persekiojama gerbėjų. Ar tai tiesa?
Gerbėjai nesekioja... Jie, žinoma, yra, bet ne tokie aktyvūs kaip gali pasirodyti. Aš visus myliu ir labai norėčiau jiems skirti daugiau dėmesio, pabendrauti. Jie kuria man skirtus interneto puslapius ir visiškai nėra įžūlūs. Be to, juk jie žino, kad turiu širdies draugą ir „asmens sargybinį“ Liošą. (Šypsosi.)
Pernai abu su Aleksejumi viešėjote Vilniuje. Kaip jam patiko jūsų gimtasis miestas?
Labai patiko, bet apie tai geriau paklauskite jo paties.
Maskva visada pasižymėjo bohemišku gyvenimu. Ar jau pripratote prie jo diktuojamo ritmo? Ne paslaptis, kad sklinda kalbos apie tai, kad ir vaidmenis kine neretai aktorės gauna „per lovą“.
Aš jauna ir greitai priprantu prie naujos aplinkos. Tačiau Maskvos bohemos gyvenime beveik nedalyvauju, nelabai mėgstu tiesiog „tusintis“, nes yra žymiai įdomesnių užsiėmimų.
Paprastai meno pasaulyje neapsieinama be pavydo, veidmainystės, melo. Ar pačiai jau teko su tuo susidurti?
Taip, teko. Pavydo ir melo tarp menininkų nemažai. Ypač tarp jaunų. Manau, taip yra ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje bei visame pasaulyje. Jis jaučiamas ir nuo seno garsėjančiame VGIK, diplomuotus kino žmones rengiančiame institute. Kai dirbi, filmuojiesi, tokio jausmo nėra. Ten suaugę, talentingi žmones, ir jie supranta, kad aktoriaus profesija turi daug smailių kampų. Kiekvienam savo laikas.
Ar Agnė Ditkovskytė skiriasi, kai būna viena, su mylimu žmogumi, su draugėmis?
Ir viena, ir su mylimu žmogumi esu vienoda. Aš esu aš ir gyvenime stengiuosi nieko nevaidinti.
Esate dviejų aktorių - Tatjanos Liutajevos ir Olego Ditkovskio vaikas. Po tėvų skyrybų gyvenote ir pas vieną, ir pas kitą. Į Maskvą prieš kelerius metus išvažiavote paskui savo mamą, kuri ypač išgarsėjo po filmo „Gardemarinai, pirmyn!“ Ar mamos autoritetas kino pasaulyje jums padėjo, o gal kaip tik kliudė?
Mamos autoritetas nei kliudė, nei ypač padėjo. Didžiuojuosi, kad turiu tokius tėvelius. Labai juos myliu!
Kokie jūsų tėčio žinomo bardo Olego Ditkovskio charakterio bruožai jums labiausiai patinka?
Atvirumas, mokėjimas mylėti, vidinis grožis apskritai. Linkiu jam kūrybinės sėkmės ir, be abejo, šiltos ir tikros meilės.
Šiandien žmonės dažnai nepatenkinti, apimti nerimo ir nuotaikų, kurias kelia visokios krizės. Kaip manote, ar yra laimės receptas?
Manau, jog laimės receptas yra, tik jį turime susikurti patys. Esu labai laiminga, nes turiu artimus žmones, kuriuos labai myliu, mylimą žmogų šalia, mylimą darbą ir, be abejo, sveikatą. Tad drąsiai galiu teigti, kad esu laimingiausias žmogus!
Visada stengiuosi siekti daugiau ir nesustoti vietoje. Blogiausia, kai žmogų apima nepasitikėjimo savimi arba atvirkščiai - pernelyg didelių galių nuotaikos.
O kada jūsų su Aleksejumi vestuvės?
Mums gera dviese. Vestuvių kol kas neplanuojame. Man atrodo, kad tuoktis reikia po daugeliu kartu praleistų metų, kai vienas kitą labai gerai pažįstame ir kai norime turėti vaikų.
Gal ketinate įsigyti Vilniuje savo būstą?
Iš tiesų būtų neblogai. Ypač kur nors senamiestyje, kuris turi ypatingą aurą. Pagyvensim - pamatysim.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“
