Musulmonų sunitų mečetė Malyje, Dženės mieste, yra didžiausias pasaulyje pastatas, pastatytas iš plūkto molio. Mečetė laikoma išskirtiniu Sudano-Sahelio islamiškosios architektūros pavyzdžiu. Kartais teigiama, kad tai – vienintelis tokios architektūros statinys pasaulyje, bet tai nėra tiesa – tokios architektūros statinių yra ir kitame Malio mieste – Timbuktu, o Gao mieste galima pamatyti panašios architektūros imperatoriau Askijaus Muhamedo Tuare kapą.
Sahelio civilizacija – Afrikos Sahelio regione susikūrusi aukšta daugiatautė kultūra. Čia vienu metu susiformavo daugybė valstybių, kurios visos buvo susietos prekybiniais santykiais tiek tarpusavyje, tiek su Viduržemio jūros pakrantėse esančiomis valstybėmis. Ir tik XX amžiaus pradžioje šios civilizacijos teritorijos kolonizacijos buvo drastiškai padalytos tarp atskirų valstybių. Dabar buvusias Sahelio civilizacijos teritorijas valdo Mauritanija, Senegalas, Gvinėja, Malis, Nigeris, Nigerija, Čadas, Kamerūnas, Sudanas, Burkina Faso.
Sahelio civilizacija vystėsi be vieno aiškaus centro, tačiau gana svarbią įtaką jos vystymuisi turėjo Malio imperija, kuri susikūrė 1234 m., o subyrėjo 1559 m. Imperija buvo valdoma imperatoriaus, tituluojamo mansa. Bet egzistavo ir didysis susirinkimas gbara, į kurį buvo renkami 32 atstovai iš 29 klanų. Šie klanai buvo grupuojami į 4 luomus:
1. Djon-tan-nor-woro – karių luomas (16 klanų);
2. Maghan – kunigaikščių luomas, kuriam priklausė 4 klanai;
3. Mori-kanda-lolou – dvasininkų luomas, kurį sudarė 5 klanai;
4. Nyamakala – amatininkų luomas, kurį sudarė 7 klanai, susiskirstę profesijomis: metraštininkai, kalviai, juvelyrai, medžio drožėjai, odininkai ir pan.
Malio konstitucija užtikrino vergų, kalinių, moterų teises, nustatė ryšius tarp atskirų klanų. Malio imperijos imperatoriai mansos ypač rėmė architektūrą ir mokslą. Jų dėka imperijoje susiformavo ypatingas Malio architektūrinis stilius, vėliau turėjęs įtakos kitų Vakarų Sahelio kraštų menui. Jam buvo naudojamas molis, o konstrukcijos gaminamos iš medžio ir pro sienas iškišamos į išorę.
Dženės mečetė stovi prieš pagrindinę miesto turgaus aikštę. Nors atrodo, kad mečetė labai sena, iš tiesų visos mečetės, pastatytos senovėje, buvo sugriautos, o dabartinė mečetė atsirado 1907 metais, tačiau ji tokia pat, kokios buvo statomos Malio imperijos laikais, be to, pastatyta naudojant tas pačias senovines technologijas. Istoriniai šaltiniai teigia, kad kažkada toje vietoje buvo Dženės valdovo Kunburu rūmai, tačiau kai jis priėmė islamą, rūmus sugriovė ir toje vietoje pastatė mečetę, o rūmus atstatė kitoje vietoje.
Dženės mečetė pastatyta iš saulėje išdžiovintų plūkto molio ir dumblo plytų, kurios sumūrytos dumblo tinku. Ji atrodo kaip ežys – tie spygliai, tai palmių medienos sijos. Kasmet jie atstoja pastolius, nes liūčių sezonas ardo dumblo ir molio mečetę, todėl ją nuolat reikia restauruoti. Tas kasmetinis pertinkavimas ir restauravimas vaidina labai svarbų vaidmenį Dženės miesto gyvenime ir yra vadinamas La Fete de Creppisage.
1988 m. mečetė kartu su kitais istoriniais Dženės objektais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą.
Nuo 1996 m. į mečetę ne musulmonams įeiti draudžiama. Taip buvo nutarta po to, kai vienas madų žurnalas mečetėje surengė fotosesiją, kurį papiktino musulmonus.
Mečetė pastatyta ant 75 m ilgio ir tokio pat pločio ir 3 m aukščio platformos. Jos maldos siena kibla nukreipta į rytus (Mekos pusėn) – ją žymi trys dideli bokštai-minaretai. Bokštų viršūnėse ant medinių strypų užverti stručių kiaušiniai.
