Nuo spalio pirmosios Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku pradėjo dirbti Vytautas Šileika. Beveik prieš tris dešimtmečius Lietuvos Veterinarijos akademiją baigęs naujasis vadovas pastaruoju metu dirbo vyriausiuoju veterinarijos gydytoju – inspektoriumi Raseinių valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Su naujuoju viršininku kalbamės apie šiuo metu vieną aktualiausių problemų - afrikinio kiaulių maro grėsmę.
– Kelmės rajonas nėra pasienio su Baltarusija ar Rusija zona. Kiek reali šios ligos grėsmė kiaules auginančių bendrovių ir ūkininkų fermose?
– Kaimyninėje Rusijos Federacijoje šiemet nustatyti 145 afrikinio kiaulių maro židiniai, Baltarusijoje oficialiai patvirtinti 2 afrikinio kiaulių maro židiniai kiaulių ūkiuose.
Kelmės rajonas į buferinę zoną nepatenka. Tačiau visi gyventojai, laikantys per 10 kiaulių, privalo įgyvendinti visas biologinės saugos priemones. Visi kiaulių laikytojai, kurie dar neįregistravę kiaulių skaičiaus ir jų laikymo vietų, privalo tai padaryti iki gruodžio pirmos dienos. Jie turi atvykę arba telefonu kreiptis į Kelmės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba privatų veterinarijos gydytoją.
– Kodėl tai būtina? Juk žmonės kartais gyvulius laiko savo reikmėms. Kiaules po pusmečio paskerdžia. Ar būtinai jos turi būti užregistruotos?
– Kiaulių laikymo vietų deklaravimas - ne naujiena. Žemės ūkio ministro įsakymu, tai daroma nuo 2003 metų. Iškilus afrikinio kiaulių maro grėsmei, dar kartą primename gyventojams apie jų prievoles. Nors ir vieną kiaulę laikantys gyventojai ją turi registruoti kaip ir kitus ūkinius gyvūnus.
Jų skaičius turi būti užfiksuotas Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje. Tai reikalinga vykdant užkrečiamųjų ligų kontrolę, jeigu, kilus kiaulių marui, nugaištų, arba tektų naikinti fermas. Tuomet valstybė šimtu procentų kompensuoja nuostolius.
– Bet pasienyje juk imamasi visų reikiamų priemonių, kad kiaulių maras neatkeliautų į mūsų šalį.
– Kaimyninėje Baltarusijoje nustatyti afrikinio kiaulių maro židiniai kelia didžiulę grėsmę Lietuvos bei visos Europos Sąjungos kiaulininkystei ir šalių ekonomikai.
Lietuva pasienio postuose su Baltarusija, atlieka įvažiuojančio transporto dezinfekciją, keliaujantys nukreipiami per dezokilimėlius avalynės dezinfekavimui.
Baltarusijoje Afrikinis kiaulių maras išplitęs ir šernų populiacijoje, todėl pasienio ruože iš Lietuvos pusės, kas 50 metrų išdėlioti repilentai, atbaidantys šernus. Nors repilentai veikia 6 mėnesius, jų atbaidymo efektyvumas siekia nuo 40 iki 60 procentų. Taigi, neatmetama galimybė, jog kiaulių maras gali pasiekti ir Lietuvą.
Afrikinio kiaulių maro virusą perneša ir erkės. Jos gyvena tvartų ir kitų pastatų plyšiuose. Pusmetį gali išgyventi nesimaitindamos. Įsisiurbusios į gyvulį, perduoda virusą ir jį užkrečia afrikiniu maru. Todėl pasireiškus šiai ligai, deginami ir mediniai tvartai.
Afrikinis kiaulių maras būtų smūgis ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Jos šalys kurį laiką negalėtų eksportuoti kiaulių ir kiaulienos į trečiąsias šalis.
– Kelmės rajono gyventojai pirmauja galvijų ir karvių skaičiumi Lietuvoje. Kiaulės rajone nėra labai populiarios. Kiek apytikriai jų šiuo metu laikoma?
– Danų kapitalo bendrovė „Saerimner“ laiko 20 tūkstančių, vietinė „Berkos“ bendrovė – apie 11,5 tūkstančių. Dar apie pora tūkstančių kiaulių užregistruota ūkininkų ir kitų rajono gyventojų tvartuose. Tačiau faktiškai kiaulių laikoma daugiau. Tik ne visi registruoja. Todėl ir paskelbtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas dėl sugriežtintų biosaugos reikalavimų laikymosi ir kiaulių laikymo vietų registravimo.
– Ar Lietuvoje yra pasitaikę kiaulių maro atvejų? Ką daryti ūkininkui, jeigu gyvulys nugaišta dėl maro?
– Užpernai užfiksuotas klasikinio kiaulių maro atvejis Jonavos rajone, sunaikinta keturiasdešimt tūkstančių kiaulių. Manoma, jog ligos užkratas pateko per transporto priemones.
Jeigu kiaulė suserga ar nugaišta, jos šeimininkas nedelsdamas turi kreiptis į veterinarijos gydytoją. Imami mėginiai. Jeigu pasitvirtina, kad fermoje yra maro židinys, gyvuliai naikinami. Zona 3 kilometrų spinduliu paskelbiama apsaugos zona, dešimties kilometrų spinduliu – priežiūros zona. Rūpinamasi apsauga pagal parengtus užkrečiamųjų ligų neatidėliotinų priemonių planus.
– Ar bus taikomos sankcijos, jeigu gyventojas vis dėlto neužregistruos laikomų kiaulių?
– Nustačius, kad kiaulių augintojai nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių ūkinių gyvūnų registravimą ir ženklinimą reikalavimų, jie bus traktuojami kaip nelegalūs ūkinių gyvūnų (kiaulių) laikytojai ir taikysime sankcijas.
Pasireiškus užkrečiamajai ligai, dėl kurios bus privaloma sunaikinti kiaules, pašarus, o esant afrikiniam kiaulių marui, ir medinius pastatus, neregistruotų kiaulių laikymo vietų turėtojams, kompensacijos už patirtus nuostolius, nebus skiriamos.
Kalbino Regina MUSNECKIENĖ
