Įsivaizduokite – staiga sužinote, kad po kelių dienų skrendate i Nairobį. Turite tik lėktuvo bilietus ir galvą ant pečių. Jokių agentūrų kelialapių, jokių viešbučių užsakymų ar ekskursijų su gidais. O skiepytis gerokai per vėlu... Mano keliautojo siela negalėjo atsisakyti tokio pasiūlymo... Tada Kenijoje vyko ginkluoti neramumai, todėl nenustebino, kad beveik visi atsisakė bilietų skristi į tą regioną – lėktuvas iš Londono pakilo tuštutėlis, tad galėjau sau ramiai miegoti išsitiesusi per 3 sėdynes. Pasiruošimas į kelionę buvo spontaniškiausias – šiek tiek „google“ informacijos apie Rytų Afriką, prastos raiškos žemėlapis ir tikslas – Kenija, Tanzanija bei Zanzibaras.
Rytų Afrika turi bendrą kultūrą. Nors kiekvienoje šalyje pilna įvairiausių genčių su atskiromis kalbomis, visi bendrauja arba Swahili – vietinių kalbų mišiniu, arba nuo kolonijinių laikų užsilikusia anglų kalba. Baltaodis čia yra mzungu. Bet koks tavo žingsnis bus lydimas replikomis „mzungu“. Tad norėčiau pasidalinti savo „mzungiškais“ pastebėjimais apie gyvenimą Afrikoje.
Afrikoje sparnuoti terminai „teisinė valstybė“ ar „ekologija“ yra iš fantastikos skyrelio. Tai, kad smarkiai įsigalėjusi korupcija ir kyšiai imami kiekviename žingsnyje lyg ir nestebintų lietuvio... visgi neseniai ir mes išgyvenome tokius laikus (jei vis dar nebegyvename). Tačiau Rytų Afrikoje policija reikalauja kyšio už nieką. Štai važiuoja keleivinis autobusas Tanzanijoje nuo Kilimandžaro iki Dar es Salamo. Kas 10km būna policijos užtvertas kelias ir patiesti dygliai ant kelio. Nesustosi – susprogs padangos. Sustosi – mokam kyšį. Ir taip šimto kilometrų kelionė gali tapti labai varginančia pusdienio kelione... Arba, važiuoji taksi į Nairobio oro uostą, prie pat įvažiavimo į oro uostą policija sustabdo taksi, ir pamatę, kad automobilyje sėdi mzungu, atima vairuotojo teises. Mokam kyšį arba be teisių niekur nevažiuojam. O juk į oro uostą reikia... Tiesa, kyšio daug neprašo – 1 ar 2$, tačiau tenka jį mokėti be jokios priežasties. Va čia ir skirtumas nuo Rytų Europos. Aš tai vadinu atviru reketu, o vietiniai policiją tiesiog vadina mafija.
Afrikoje pilna šiukšlių. Plastikiniai maišeliai, prekių pakuotės... viskas mėtosi gatvėje ir nėra jokios tarnybos, užsiimančios šiukšlių suvežimu. Tokios įspūdingos gamtos šalyse skaudu matyti Vakarų pasaulio įbruktas prekes, o kartu ir šiukšles. Ačiū bent „Coca-cola‘i“, kuri pilsto gėrimus į stiklinius butelius ir skatina afrikiečius priduoti tuščius butelius. Kita vertus, ir patys afrikiečiai nelabai rūpinasi gamtos švara. Štai Tanzanijos miestuose viešasis tualetas yra... miesto gatvė. Be jokio kuklumo ar gėdos vyrai šlapinasi kelkraštyje nusukę nugaras nuo gatvės. Nestebina ir Kenijos miestų gyventojai, buitines šiukšles metantys tiesiog pro langus.
Lankiausi masajų genties kaime, kuris visiškai neturistinis, ir kuriame pirmą kartą vietiniai matė mzungu. Visas kaimas pasislėpė, kol genties vadui neįteikėme dovanų. Tušti plastikiniai buteliai buvo labai vertinami - masajai nebenori laikyti pieno tradiciniuose induose. Įdomu tai, kad masajų vadas gali užeiti į kiekvienos genties moters miegamąjį, tačiau masajai mums labai pabrėžė, kad jie yra liuteronai (suprask – pažangesni už mus, katalikus), o daugpatystė yra tik tarp kitko. Tiesa, nors masajai yra iš tų „apsinuoginusių genčių“, šiaip Rytų Afrikoje net atidengti kojas (jau nešnekant apie pečius) laikoma itin dideliu erotikos ženklu. Miestuose vyrai vaikšto su ilgomis kelnėmis, o moterys su ilgais sijonais, tad vakarietis su šortais jiems atrodo lygiai taip pat kaip nuoga papuasė Gedimino prospekte.
Tradiciniuose afrikietiškuose namuose vyrai ir moterys gyvena atskirai. Į mano nekuklų klausimą, kaip vyras su žmona gyvena šeimyninį gyvenimą, tiesaus atsakymo negavau... Sako „kai vaikai mokykloje“. Tai, kad sesuo ir brolis galėtų gyventi kartu tame pačiame kambaryje yra neįsivaizduojamas dalykas ir didžiausia nuodėmė – juk tai reikštų, jog jie stumiami į nusidėjėliškus santykius...
Šiek tiek apie švietimą. Visi Afrikos vaikai SVAJOJA eiti į mokyklą. Vienintelė problema – ten net pradinis mokslas yra mokamas... Paprastos šeimos sunkiai teišgali sumokėti keliasdešimt dolerių į mokslo metus, o dar reikia užpirkti mokymosi priemonių. Kai vaikų daug, tai išmokslinami tik berniukai. Taigi, rodos nebejuokinga, kai vakariečiai laiko afrikiečius neraštingais ar tinginiais... Lengva šnekėti, kai pas mus ne tik pradinis,bet ir vidurinis išsilavinimas nemokamas. O dar ir privalomas!
Elektros energija yra didelė bėda. Kai penkiamilijoniniame mieste dingsta elektra, darosi itin nejauku – miestas ūžia aplinkui, o tu teįžiūri kelius pastatus su žvakių švieselėmis. Milijoniniuose miestuose dėl to ir nėra šviesoforų, čia intensyvaus eismo sureguliavimo sprendimas yra transporto žiedas. Įdomus ir vietinių įprotis užsipilti benzino tik po litrą ar pusę. Neva, jei bakas bus beveik tuščias – vagis toli nenuvažiuos. Taigi, net miesto viešasis transportas kas 100 metrų stoja į degalinę užsipilti to vieno litro. O štai vairavimas smarkiai išgėrus yra natūralus reiškinys. Gal ir yra logikos, nes policijai neįdomūs jokie pažeidimai: „kyšį davei – gali sau važiuoti“.
Netrūksta Afrikoje ir vakarietiškų pramogų. Geriausi klubai kainuoja 3-5$ už įėjimą. Mzungu moterys (ypač jei blondinės) įeina nemokamai – o tada visi afrikiečiai nori įeiti į tą klubą. Še tau ir marketingas! Klube nerūkoma, nei aptarnauja padavėjos, tačiau prie mzungu stalo visada bus patarnautojas ir padėta peleninė. Dėl sąskaitos sumų nesiginčijama, tačiau bet kokiu atveju net ir užkelta kaina europiečiui (ir lietuviui) pasirodys labai maža. Labiau saugotis reikėtų tik turistinių vietų. Čia už miesto žemėlapį gali plėšti 7$, o už plastmasinius auskarus prašyti 20$ - nepagrįstos kainos erzina net turtingus vakarų europiečius.
Tačiau jei kada tektų pakeliauti po Rytų Afriką, nepamirškite, kad visi afrikiečiai plauna rankas prieš valgį. Ir tai būtina daryti VIEŠAI. Kadangi Afrikoje mandagu valgyti ne tik su įrankiais, bet ir su rankomis, rankų plovimas tapo papročiu. Patyriau didžiausią gėdą, kai atneštą maistą kavinėje pradėjau valgyti su įrankiais, o visi aplinkiniai afrikiečiai net aiktelėjo iš šleikštulio... Padavėjas jau buvo benešantis man ąsotį ir dubenį rankoms plauti – o aš „mzungė“ štai pradėjau valgyti. Faktas, kad rankas nusiploviau tualete su muilu, visiems liko nežinomas...
Visi mano šie pastebėjimai yra tik lašas jūroje. Tačiau šis žemynas gali pasiūlyti daug nuotykių ir potyrių. Ši mano kelionė į Afriką buvo pati įdomiausia ir pilniausia įspūdžių, tad siūlau ir Jums išbandyti kažką neįprasto!
Istoriją atsiuntė Ieva Vezbergaitė.
