Regis, mūsų šalyje – įstatymas yra aukščiau visko. O taip norėtųsi, kad visada ir visose srityse taip būtų. Su protezavimu dirbanti moteris tikino ilgai sulaukusi kritikos ir komentatorių klausimų, kodėl tik afrikiečiams padeda, o ne lietuviams. Kai sugalvojo pabandyti – atsimušė į sieną.
Afrikai savi nerūpi, Lietuvai per daug?
Kenijoje Eglė kartu su komanda padėjo dešimtims žmonių, kurie tokių paslaugų, niekada nebūtų galėję patys gauti. Pasak jos, pasirodžius jos užrašams po kelionių ir aplinkinių klausimams dėl pagalbos saviems, jai pabodo atsikirtinėti, taip kilo mintis padėti vienai socialinei grupei.
„Manęs nuolat klausdavo, net kaltindavo, kodėl važiuoju į Afriką, kai Lietuvoje taip baisu. Tada kilo mintis apie jautriausią žmonių grupę. Juolab, pati esu dantų protezavimo specialistė, tad galiu padėti būtent senjorams ir tie, kurie gyvena globos namuose.
Aš naiviai galvojau, kad tiesiog rasiu senelių namus, susirinksiu komandą, mes nuvažiuosime, nusiimsime antspaudus, nes tai yra labai paprasta 5-10 min procedūra, be gręžimo, kraujo ir adatų. Tad mes visa komanda, nuvažiuojam savaitgaliais, nes visi ir taip užsiėmę, padarome antspaudus, aš nusiunčiu į technikų laboratoriją darbus. Ir aš pati viską suvežiočiau.
Šios savaitės pradžioje paskelbiau žinutę, kad ieškau kolegų, bendraminčių, norinčių prisijungti ir sulaukiau tiek norinčių prisidėti, kad net per daug odontologų komandoje, o technikų susirinkę tiek, kad galima padaryti apie 150-200 plokštelių. Nors iš pradžių žinojau, kad galėsime apie 40 padaryti ir jau buvau tris įstaigas išsirinkusi: Širvintų ir Biržų rajonuose bei Vilniuje esančius senelių globos namus.
Dar prieš tai, kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl senelių globos namų sąrašo, kurie gauna mažiausią finansavimą ir kuriems ta pagalba būtų reikalingiausia. Tai tą sąrašą man pavyko gauti tik per mėnesį laiko.
Kai šią savaitę sužinojau, jog galima apie 200 padaryt, tai viską pradėjau plėsti. Tada, kartu su Seimo nario Mykolo Majausko padėjėja pradėjau domėtis, ar nėra kažkokių teisinių reikalų, gal leidimų reikia, mano ar technologų licencijų, įrodyti tam, kad mes čia ne garaže kažką darysime.
Visgi, tada ir supratau, kad viskas yra rimčiau nei tikėjausi. Afrikoje nėra sistemos, biurokratija yra kažkur aukštai ir paprasti žmonės ten jiems iš vis nerūpi. Pas mus tarsi rūpi, bet gal iš šitos pusės – per daug“, – pasakojo iniciatyvos autorė.
Kas drįstų suabejoti, kad Lietuvoje trūksta geranoriškai nusiteikusių žmonių? Jiems tik durys ne visos atsidaro.
Pasiūlė sprendimo variantą – nieko nedaryti
E. Vindašiūtė-Narbutė tikino, kad kreipėsi tiek į Socialinės ir darbo, į Sveikatos apsaugos ministerijas, iš kurių jokių priekaištų ar pastebėjimų dėl šios iniciatyvos nesulaukė.
„Aš kartais vis dar negaliu patikėti, kas pas mus vyksta. Šią istoriją nutariau būtinai viešinti. Nes akcija – padėti senelių globos namų gyventojams įvairiuose Lietuvos miestuose ir padaryti jiems dantų plokšteles – man atrodė tikrai graži.
Taigi po ministerijų dar kreipėmis į Odontologų rūmus, kur ir sužinojom, kad to negalim daryti, nes senelių globos namai neturi odontologinių paslaugų teikimo licencijos. O tokias turi tik tie, kur yra odontologų kabinetai.
Ten man pasiūlė man tris variantus. Pirmasis – gauti pačiai tą licenciją, antras – atsivežti senelius pas save į kliniką. Tai aš klausiau, kaip jūs įsivaizduojat, jog aš samdoma darbuotoja į savo įmonę atsivesiu 150 senukų ir mėnesiui su darbuotojais užsidarysime visa klinika su svetimais technikais ir mūsų aparatūra. Taip juk nevyksta. Čia juk mano asmeninė idėja ir prie ko įmonė, kurioje dirbu. Trečias pasiūlymas – nedaryti nieko.
O iš žmoniškos pusės žiūrint, jeigu aš tiesiog važiuoju ir darau. Tai išgirdau jog, tai yra nelegalu. Čia esmė teisiniuose dalykuose. Bet kol ne viešini, tai niekas nevyksta.
Be to, noriu pasakyti, kad vienos plokštelės kaina yra apie 350 eurų. Juolab, visi šitie technikai dirba savo laboratorijose ir aš tiesiog susitariau su viena įmone, kad jie tas plokšteles išvežios į laboratorijas ir paskui parveš man. Kita įmonė man sakė duos dantų toms plastikinėms plokštelėms, nes ten ir yra pagrindinės išlaidos. Atrodo, viską susiorganizuoji ir atsirenki į tokią neaiškią sieną“, – neslėpė nusivylimo specialistė.
Ji tvirtino tiesiogiai Odontologų rūmų nekaltinanti, bet ji įžvelgia kažkokia teisinę spragą. Juolab, kad kai yra problema, norisi pagalbos.
Odontologų rūmų atstovė portalui tv3.lt teigė, kad susiklosčius tokiai situacijai, jie nori prisijungti prie šios akcijos iniciatorių.
„Rūmai nori užtikrinti, kad pagal šios akcijos organizatorių pateiktus senolių sąrašus, pristatys (transportuos) senolius į organizatorių nurodytas gydymo įstaigas, jei šiems žmonėms gydymo įstaiga suteiks nemokamas dantų protezavimo paslaugos t.y. nebus panaudotos PSDF biudžeto lėšos.
Reikia paminėti, kad šiuo metu pagal Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašą, visiems neįgaliesiems ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, dantų protezavimo paslaugos atliekamos valstybės lėšomis t.y. iš PSDF biudžeto lėšų.
Odontologinės paslaugas pacientams, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų senelių globos namai, ar kitos patalpos, gali būti teikiamos tik turint šioms paslaugoms sveikatos priežiūros įstaigos licenciją. Taigi teikti odontologines paslaugas senelių globos namų gyventojams galima, tik reikia atitikti įstatymuose numatytus reikalavimus, gauti veiklos licenciją ir užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimo sąlygas“, – išplatintame pranešime nurodė atstovė.
Viceministrė: licencijos yra tam, kad mes jų laikytumėmės
Portalui tv3.lt susisiekus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministre Vilma Šilaliene, paaiškėjo, kad reikalingas licencijas turi tik septynios senelių globos įstaigos, kuriose Eglė su komanda ir galėtų dirbti.
„Visas paslaugas reglamentuoja įstatymai ir kadangi pagrindinė paslauga socialinės globos namų yra slaugos paslaugos, tai jie tokias licencijas ir turi. Septynios globos įstaigos iš 33, turi odontologų kabinetus ir jie turi tokių paslaugų teikimo licenciją. Juk tam jos ir yra, kad būtume saugūs, kad paslaugos būtų kokybiškos ir pan.
Licencijos yra tam, kad mes jų laikytumėmės. Kitas pavyzdys, kai integrali pagalba namuose teikiama, bet vis tiek, įstaiga kuri organizuoja šias paslaugas, turi turėti sveikatos paslaugų teikimo licenciją, tam, kad tie darbuotojai irgi būtų tam tikros kvalifikacijos, neštų atsakomybę už suteikiamas paslaugas.
Ši iniciatyva yra puiki ir visada yra išeičių, kaip ją įgyvendinti. Tik šiuo atveju atrodo, kad odontologai kreipėsi, jiems nesėkmingai buvo pasiūlyta įstaigos, kuriose jie galėtų bent jau pradėti iniciatyvą įgyvendinti. Žinant, kad yra tos septynios įstaigos, būtų buvę galima ten ir nukreipti juos.
O eigoje, pagal jų apimtis iniciatyvos ir norus, būtų galima ir galvoti, kas yra efektyviau, ar verta visose įstaigose steigti stomatologų kabinetus. Visgi, pačiai iniciatyvai prasidėti, kad ji įvyktų ir būti geri rezultatai, buvo galima rasti išeitį. O dabar reikia pasverti racionalumą, ar reikia visoms globos įstaigoms įsigyti licencijas“, – tikino viceministrė.
Pasak jos, ministerija žada prisidėti šią problemą sprendžiant. Paklausus apie kraujo davimą viešosiose vietose mieste, Vilma Šilalienė teigė, kad licencijos tokioms paslaugoms turi tiek specialistai, tiek konkrečios įstaigos.
Su šia iniciatyva jau susipažinęs Seimo narys Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad yra sisteminių trukdžių.
„Puiki idėja, juolab, aš esu buvęs ne vienuose senelių namuose ir žinau, kokiose eilėse jie priversti laukti, kad gautų tuos protezus ir plokšteles. Iš tiesų, Eglės iniciatyva labai sveikintina ir vien jos pavyzdys Afrikoje dirbant, o dabar ir Lietuvai skirtas pagalbos būdas.
Juolab, visa komanda surinkta ir priemonės apgalvotos. Apmaudu, kad biurokratinės kliūtys to neleidžia padaryti ar bent jau netrukdyti daryti gerus darbus. Norėtųsi operatyvaus ministerijos dėmesio ir prisidėjimo, kad iniciatyva pradėtų veikti.
Nemanau, kad tai piktavališki kažkieno sprendimai. Tiesiog tai nusistovėjusios sistemos reikalavimai ir taisyklės, kurie tokiose situacijose tiesiog trukdo. Aš pats ketinu prisidėti ir toliau domėtis, nes turime gero norintiems žmonėms parodyti palaikymą, tuo pačiu ir kitus paskatinti, o ne atbaidyti nuo tokių iniciatyvų“, – tikino M. Majauskas.
Ar tokia iniciatyva pirmą kartą pasieks Lietuvos senjorus, lieka neaišku, bet proga padaryti gerensį gyvenimą senoliams – išskirtinė.
