Karo išdraskytame lauke išmėtyti vaikų žaislai jauną Olandijoje gyvenantį afganų išradėją įkvėpė sukurti keistai atrodantį, pienės pūkų burbulą primenantį įrenginį, kurio paskirtis – sprogdinti minas. Išradimo autorius tikisi, kad jo sukurtas įrenginys gimtajame Afganistane išsaugos tūkstančius gyvybių – šalies teritorijoje nuo sovietų invazijos laikų likusi galybė minų laukų, kuriuose mirtis žmonių (daugiausiai vaikų) gyvybes tebešienauja ir mūsų laikais.
Nedidelėje pietinėje Olandijos dalyje esančio Eindhoveno miesto pramonės įmonėje dirbantis 29-erių Masudas Hasanis (Massoud Hassani) į keistą, unikalios išvaizdos tvarinį įsuka paskutinę „koją“, ir netrukus šis riedantis šimtakojis bus pasiruošęs leistis į minų lauką. Žmogaus dydžio riedantį rutulį M. Hasanis pavadino „Mine Kafon“.
„Mintis apie tokį įrenginį į galvą šovė prisiminus vaikystės žaislus, kai būdami vaikai žaisdavome Kabulo priemiesčiuose, - pasakoja Afganistane gimęs ir augęs Olandijos pilietis. – „Kafon“ yra žodžio „kafondan“ trumpinys – gimtąja dari kalba tas žodis reiškia „kažką, kas sprogsta“.
Minų sprogdintoją sudaro 150 bambukinių „kojų“ – visos jos susuktos į metalinį rutulį. Kitame kiekvienos kojos gale – apskritas, baltas plastmasinis diskas, prie „kojos“ pritvirtintas „granatomis“ vadinamomis guminėmis automobilio pakabos detalėmis. Darbui paruoštas „Mine Kafon“ stulbinamai panašus į pienės pūkų burbulą. Ne tik išvaizda, bet ir veikimo principu: per minų lauką tokią „pienę“ ridena vėjas.
Iš bambuko pagamintos „kojos“ lengvai ir pigiai pakeičiamos. Jei jas nutraukia minos sprogimas, tereikia sužalotą koją išsukti ir ją pakeisti nauja. Tad ši „pienė“ – nevienkartinė. Jos centre esančiame metaliniame rutulyje įtvirtinta GPS navigacinė įranga – ji siunčia signalą, kuria perduodama saugiai nuriedėta trajektorija – kompiuterio ekrane galima matyti, kur eiti yra saugu.
M. Hasanis neslepia, kad įrenginys kol kas tebėra testuojamas – siekiama užtikrinti, kad tarp „Mine Kafon“ pėdos ir žemės būtų šimtaprocentinis kontaktas. Pirmieji įrenginio testai Maroke atnešė daug žadančių rezultatų.
„Žinoma, kol kas tai – tik prototipas, jį reikia tobulinti ir daug sykių testuoti, - sutinka išradimo autorius, pridurdamas, kad „pienė“ į tikrus minų laukus nebus išleidžiama tol, kol nebus pasiektas garantuotas įrenginio efektyvumas.
M. Hasanis su savo 27 m. broliu ieško rėmėjų ir savo projektą yra paskelbę svetainėje „Kickstarter.com“. Broliai tikisi per artimiausią mėnesį sulaukti 123 tūkst. eurų. Jei pavyktų tokią sumą surinkti, pinigai būtų skirti įrenginio tobulinimui, o šių metų rugpjūtį vyrai ketina jį nusigabenti į Afganistaną tolesniems bandymams.
Tai būtų pirmas kartas, kai broliai grįžtų į gimtąją šalį. Iš jos Masudas išvyko 1998 m., po poros metų – ir jo brolis Machmudas (Mahmud). Iš šalies jaunuoliai pabėgo pavojingais kalnų keliais, vedančiais į Pakistaną ir Uzbekistaną. Galiausiai broliai atsidūrė Olandijoje, kur jiems buvo suteiktas pabėgėlių statusas, o vėliau – ir šalies pilietybė.
Nepaisant pastaraisiais metais pasiekto žymaus progreso, Afganistanas tebėra viena iš labiausiai pasaulyje užminuotų valstybių. Jungtinių Tautų (JT) remiamo Afganistano minų likvidavimo koordinavimo centro (Mine Action Coordination Centre of Afghanistan, MACCA) duomenimis, nuo 1989 m. čia rasta 650 tūkst. paprastų minų, 27 tūkst. prieštankinių minų ir daugiau kaip 15 mln. kitokių nesprogusių užtaisų. JT duomenimis, 2012 m. birželį Afganistane tebebuvo 5 233 „pavojaus zonos“, kurias sudarė 588 kvadratiniai kilometrai minų laukų, keliančių grėsmę daugiau kaip 750 tūkst. šalies gyventojų.
Pernai nuo minų žuvo ar buvo sužeisti 812 Afganistano piliečių. Daugiau kaip pusė šių aukų – vaikai.
„Mano gimtinėje žmonės nuo minų žūsta kone kasdien. Tragiškiausia, kad dažniausiai ant jų užlipa vaikai. Taip nutiko ir tą nelemtą gruodžio pirmadienį, - M. Hasanio žvilgsnis apsiniaukia, prisiminus ne tik skausmingus vaikystės epizodus, bet ir praėjusių metų gruodžio 17 d. tragediją, kai šalies rytuose esančiame kaimelyje netyčia kliudyta mina susprogdino dešimtį pagaikščius laužui rankiojusių afganų mergaičių.
„Panacėjos minų likvidavimo klausimu tikrai nėra, tad mes labai branginame visas pastangas ir idėjas, - tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo centro atstovė Merė Vorehem (Mary Wareham).
„Šita „pienė“ bus mūsų kerštas karui, kuris išdraskė mūsų šalį“, - pareiškė M. Hasanis.
