Tarptautinės pajėgos, dislokuotos Afganistane, ir kovos su narkotikų platinimu ekspertai suka galvas, kaip šioje šalyje pažaboti aguonų augintojus ir narkotikų prekeivius.
Didžioji dalis Europoje suvartojamo heroino atkeliauja iš Afganistano. Gamtinės sąlygos auginti aguonas didelėje šalies dalyje puikios, ir jokia agitacija, alternatyvių kultūrų auginimo propagavimas nepriverčia afganistaniečių valstiečių keisti aguonininkystės į jokią kitą specializaciją. Lietuvių taikdarių kontroliuojama Goro provincija nėra tarp aguonų auginimo lyderių, tačiau gretima Helmando provincija – Afganistane didžiausias šios nusikalstamos veiklos židinys. Narkotikų cechai perkeliami į kalnus Atėjus pavasariui ir ūkininkams įdirbant laukus, Vakarų šalių žiniasklaidoje pasirodė bent kelios publikacijos, kuriose analizuojama padėtis Afganistano aguonų plantacijose ir pogrindinėse heroino gamyklėlėse.
„Maržos apygarda, esanti netoli Helmando provincijos sostinės Laškargacho, kartu laikoma ir heroino gamybos centru, ir talibų citadele. Talibanas ir narkotikų prekeiviai čia labai susiję: narkotikų gamintojai moka mokesčius talibams mainais už apsaugą nuo vakariečių ir Afganistano vyriausybės pajėgų.
„Jei amerikiečiai ateis ir sunaikins aguonų laukus bei heroino gamyklėles, mums bus labai sunku uždirbti pakankamai pinigų, kad išmaitintume savo šeimas“, – sako 28-erių narkotikų gamintojas. Anot jo, jau dabar dauguma heroino cechų išsikėlė aukštai į kalnus ir juos sunku pasiekti. Taip bandoma apsisaugoti nuo amerikiečių karių reidų. Talibai žada kautis su amerikiečiais, bet vietos gyventojai nėra tikri, kas laukia jų pačių“, – rašo šveicarų laikraštis ISN.
„Mes kausimės su svetimšaliais“
Leidinys cituoja pokalbį su vienos slaptos heroino gamyklėlės darbininku: „Man moka 800 Pakistano rupijų (apie 25 litus – red. past.) per parą. Kodėl aš turėčiau dirbti kur nors kitoje vietoje? Suprantu, kad rizikuoju: mus gali subombarduoti, gali užpulti, bet aš neturiu iš ko rinktis. Kai į gretimus kaimus ateina svetimieji, mes bėgame ir slepiamės. Man būtų sunku pakeisti darbo vietą – dabar, kai įgijau patirties, šeimininkas manęs lengvai nepaleis“, – pasakojo savo vardo neatskleidęs vyras.
Sabchanu prisistatęs afganistanietis taip pat patenkintas savo darbu: „Labai gerai, kad dirbame naktimis. Dieną aš dirbu savo ūkyje, o vakarais einu į gamyklėlę. Esu labai patenkintas. Man moka grynaisiais. Svetimšaliai mūsų neras – mes įsirengėme labai geras slėptuves. O jei vis dėlto ateis, mes kausimės. Talibai liepė mums šaudyti į visus, kas prisiartina, kai mes dirbame.“
Amerikiečių laikraštis „Time“ taip pat pateikia reportažą iš Maržos apygardos. Anot žurnalistų, prieš pusantro mėnesio JAV jūrų pėstininkai surengė reidą provincijoje, krėtė vietos turgavietes. Buvo konfi skuota 700 kg opijaus žaliavos ir 25 kg heroino. Kur nors Vakaruose tai būtų milžiniškas kiekis, tačiau čia, Helmande, tai tėra trupiniai. Prieš metus per panašų reidą Maržoje buvo konfi skuotos tonos kvaišalų, tačiau tąsyk operacija buvo surengta netikėtai. Šį kartą amerikiečių kontingento vadas perspėjo apie planuojamą operaciją net prieš kelias dienas, kad būtų išvengta civilių gyventojų aukų. Taigi narkotikų prekeiviai bei jų globėjai talibai spėjo pabėgti į kalnus.
„NATO kontingento vadai, įvairių kovos su narkotikų platinimu organizacijų atstovai ir Afganistano centrinė valdžia nesutaria, ką reikėtų daryti siekiant pažaboti narkotikų gamybą. Opiatų auginimas ir kvaišalų gamyba labai giliai įaugusi į Pietų Afganistano ekonomikos struktūrą. Tai naudinga visiems vietos gyventojams: talibai gauna milijonus dolerių už opiatų augintojų ir narkotikų gamintojų apsaugą, eiliniai valstiečiai uždirba pinigų, augindami aguonas. Iš šio verslo išgyvena bent 70 tūkst. valstiečių šeimų. Netgi genčių seniūnų tarybos prisideda prie narkotikų verslo, pavyzdžiui, spręsdamos ginčus tarp narkotikų augintojų klanų“, – rašo „Time“.
Policininkai paperkami
Šveicarų laikraštis ISN pateikia dar daugiau pavyzdžių, kaip iš narkotikų verslo pelnosi vietos gyventojai, įskaitant pareigūnus.
„Žmonės patenkinti, kad mūsų apylinkėse yra daug heroino laboratorijų. Vietos valdžia taip pat bendradarbiauja su narkotikų kontrabandininkais. Pareigūnai keliuose įrengtuose postuose už pinigus netikrina įtartinų automobilių. Pinigus ima ir talibai. Be jų žinios narkotikų niekas neperveža, o jei kas nors bando talibų nepaisyti, lieka be krovinio. Talibai netgi nuomoja narkotikams pervežti savo transportą, o tuose ruožuose, kur sieną kirsti sunkiau, lydi krovinį per kalnus. Jie žino visus takelius, kuriais galima aplenkti patogesnius kelius, mat šie dažniausiai užminuoti“, – žurnalistui pasakojo Helmando provincijos gyventojai.
Kaip išspręsti šią, atrodo, neišsprendžiamą problemą? Ką Afganistano gyventojams pasiūlyti mainais į aguonų auginimą ir narkotikų gamybą bei pardavimą? Dalis ekspertų kalba, kad paprasčiausias būdas – aguonų plantacijas naikinti fizinėmis bei cheminėmis priemonėmis. Tačiau Vakarų šalių kariškiai įsitikinę, kad toks sprendimas itin papiktintų vietos gyventojus, sukeltų visuotinį įsiūtį ir tik padidintų paramą talibams.
„Aš įdėjau daug darbo įdirbdamas laukus ir sėdamas aguonas. Tą patį galiu pasakyti ir apie savo kaimynus. Jei valdžia sunaikins laukus, visi žmonės sukils“, – „Time“ žurnalistui aiškino ūkininkas Mohamedas Rachimas Chanas.
Pasigirdo netgi siūlymų skirti pinigų ir supirkti šių metų aguonų derlių iš afganistaniečių valstiečių su sąlyga, kad kitąmet jie pasirinks kokią nors kitą žemės ūkio kultūrą. Tačiau idėjos kritikai vadina tai premija už nusikalstamą darbą.
Užpernai Helmande pradėta agituoti valstiečius auginti kviečius, tačiau labai nedaug žemdirbių ėmėsi „alternatyvaus ūkininkavimo“. Tiesa, kai kurie ūkininkai tvirtina išlošę pasėję kviečius, nes grūdų kainos Afganistane auga, o auginant kviečius ir nuimant jų derlių reikia kur kas mažiau darbo nei apdorojant narkotikams skirtas aguonas.
Žudo žmoniją
Talibai suinteresuoti, kad afganistaniečiai augintų aguonas. Naktimis jie ateina pas valstiečius ir grasina nupjauti galvas tiems, kurie bendradarbiauja su vyriausybe, įsitraukia į kovos su aguonų augintojais programas. Neofi cialiais duomenimis, vien pernai talibai iš narkotikų verslo uždirbo mažiausiai 300 mln. dolerių. Nežinia, kiek pinigų atiteko korumpuotiems afganistaniečių pareigūnams.
Kova su aguonų auginimu, narkotikų gamyba ir platinimu yra vienas svarbiausių iššūkių Afganistano saugumo tarnyboms ir šalyje dislokuotoms užsienio pajėgoms. Lietuvių karių kontroliuojama Goro provincija patenka į grupę provincijų, kuriose ši problema mažiausia. Tačiau net dvi gretimos provincijos – Helmandas ir Faradas – priskiriamos prie pagrindinio narkotikų gamybos židinio. Į jį taip pat patenka Nimrozo ir Kandaharo provincijos.
Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuro duomenimis, opiatai iš Afganistane išaugintų aguonų visame pasaulyje per metus pražudo daugmaž 100 tūkst. žmonių, daugiausia – jaunimo.
Dr. Manvydas Vitkūnas
