Pareigūnai aiškinasi, kas ir kodėl protegavo Vokietijos konsorciumą „GNS–Nukem“, nugalėjusį konkursą, skelbtą dėl branduolinių atliekų statybų.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimą, dėl kurių padaryta žala valstybei ar Europos Sąjungai skelbiant konkursą dėl branduolinių atliekų saugyklos statybų, pradėjo 2011 metų balandžio 1 dieną.
STT, kontroliuojama Generalinės prokuratūros tiria, ar nebuvo pažeistos kai kurios konkurso sąlygos. Jeigu pasitvirtins faktai, jog konsorciumas „GNS–Nukem“, laimėjęs konkursą, pasinaudojo kai kurių asmenų tarnybinę padėtimi savo naudai, įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Tyrimas pradėtas po to, kai kovą į pareigūnus kreipėsi naujai išrinkta Ignalinos AE vadovybė, susidomėjusi branduolinių atliekų statybų konkursu.
Įtarta, jog buvęs atominės stoties direktorius Viktoras Ševaldinas nesikreipė į Valdybos narius dėl parašo, patvirtinančio konkurso nugalėtoją.
Reikalingi parašai
„Kai suma, patvirtinta konkurse viršija milijoną, reikalingi Valdybos narių parašai. Iki šios sumos parašą gali padėti pats direktorius. Tačiau kol kas informacija, kokia skelbta suma, tikslinama. Įtarimų niekam dar nepateikėm, nes būtina peržiūrėti dokumentus, konkurso sąlygas, sutartis. Ir tik po to nuspręsim, kas ir kaip“, – patvirtino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Linas Kuprusevičius.
Pareigūnai tikrina Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus faktus, jog konkursui siūlymus teikė trys bendrovės: „Ekobana“ – už 1,414 mln. Lt, „Specialus montažas–NTP“ – už 1,416 mln. Lt, o „A. Tilinsko ir ko“ bendrovė – už 0,89 mln. Lt.
Išvadose teigiama, jog visų trijų įmonių siūlymai buvo atmesti. Vėliau pradėtos supaprastintos neskelbiamos derybos, į kurias pigiausią pasiūlymą pateikusi bendrovė net nekviesta, o vėliau skelbta, jog nugalėjo konsorciumas „GNS–Nukem“.
2005 dieną sausio 17 dieną Ignalinos atominės elektrinės ir Vokietijos branduolinių atliekų tvarkymo koncernų „Gesellschaft fuer Nuklear–Service“ (GNS) bei „RWE Nukem“ vadovai pasirašė 92,7 mln. eurų vertės (320 mln. litų) panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektavimo ir statybos sutartį.
Neapklaustas nė vienas asmuo
„Kol kas neapklausėme nei V. Ševaldino, nei kitų asmenų. Kol kas neturime pagrindo. Kai turėsime informacijos, susijusios su šiuo tyrimu, pranešim visoms pusėms“, – sakė L. Kuprusevičius.
Pats buvęs daugiametis Ignalinos AE direktorius V. Ševaldinas, atleistas iš pareigų gegužės 3 dieną, tikina nieko nepažeidęs ir nesąs kuo nors kaltas: „Man nepateikta įtarimų, niekas nė karto nekvietė į jokias apklausas“.
Konkursas, anot jo, skelbtas Vyriausybės nurodymu: „Pats neturėjau įgaliojimų tai daryti, juk atominė stotis – ne akcinė bendrovė, o strateginis objektas. Nesuprantu, kuo galėjau nusidėti, juk visada vykdžiau tik valdžios nurodymus dėl Ignalinos AE uždarymo. Juk ne pats asmeniškai skelbiau konkursą ir parašus dėjau, dirbo komisija, sudaryta iš įtakingų asmenų“.
Pažeisti techniniai sprendimai
Tyrimo duomenimis, skelbiant konkursą nebuvo laiku parengti visi reikiami techniniai sprendimai, kurie užtikrintų tinkamą projekto B1 įgyvendinimą.
Dėl projekto B1 vėlavimo 2-ojo bloko reaktoriuje ir abiejų blokų baseinuose laikytas ir iki šiol saugomas kuras, o IAE dėl tokio vėlavimo patiria papildomas išlaidas, kurios preliminariais skaičiavimais sudarys apie 56 mln. litų.
Manoma, jog Įmonė patyrė nuostolius dėl projekto B1 kainos padidėjimo. Dėl to dabartinė vadovybė priversta samdyti teisininkus ir užsienio konsultantus sutartims išanalizuoti ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą tolesnį projekto B1 įgyvendinimą ir papildomą įmonės, kaip užsakovo, teisių apsaugą.
Kol kas, nustatyta, jog per 2002–2009 m. pirmąjį pusmetį projekto B1 kaina išaugo nuo 80,5 mln. Eurų skaičiuojamosios iki 171,6 mln. eurų faktinės sutarties kainos.
Pasirašius paskutinį sutarties papildymą, kaina išaugo iki 193,5 mln. eurų, o projekto kaina išaugo nuo 72,4 mln. eurų skaičiuojamosios iki 120,1 mln. eurų faktinės sutarties kainos.
Vėliau kainos išaugo iki 122,5 mln. eurų.
Negalėjo uždaryti be garantijų
Tačiau buvusių vadovų teigimu, atominė stotis negalėjo būti uždaryta, kol visas panaudotas kuras nebus pašalintas iš reaktoriaus bloko.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje nėra giluminio geologinio kapinyno panaudotam branduoliniam kurui laidoti ir tikėtina, kad jo nebus, ilgalaikis saugojimas yra vienintelė galimybė saugiai tvarkyti branduolinį kurą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui leisti valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei projektuoti panaudoto branduolinio kuro saugyklą.
Todėl su konsorciumu, kurį sudaro „RWE NUKEM GmbH ir GNS mbH“, vadinamu „GNS–RWE NUKEM GmbH konsorciumas“ („rangovas“), sudaryta sutartis atlikti planuojamos veiklos projektavimo, statybos ir eksploatavimo licencijavimo darbus. Konsorciumui vadovauja RWE NUKEM GmbH. Numatyta, kad projekte dalyvaus Lietuvos ir Vakarų subrangovai. Kas jie, įvardys STT ir Generalinė prokuratūra.
Nijolė DIRMIENĖ
