„Visos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai teismų išsamiai išnagrinėti ir nepalieka abejonių, kad teismai pagrįstai nustatė, kad Sergejų Novikovą nužudė niekas kitas, kaip Jonas Dambrauskas ir jis tai padarė dėl savanaudiškų paskatų“, – sakė teisėjas Olegas Fedosiukas.
Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad 2011 metais J.Dambrauskas sužinojęs, kad bendrovės Vilniaus laidojimo rūmų akcininkų parduodamas 40 proc. šios bendrovės akcijų ketina įsigyti šios bendrovės akcininkas S.Novikovas, siekdamas sutrukdyti įsigyti šias akcijas, nutarė pastarąjį nužudyti. Jis tikėjosi, kad nužudžius S.Novikovą, parduodamas akcijas įsigys jam palankūs asmenys – Vitalijus Gasperovičius ir pastarojo tėvas.
Pasak teismo, tuo pačiu jis siekė užsitikrinant ir naudą sau: ketino apmokėti dalį V. ir A.Gasperovičių perkamų akcijų ir taip užsitikrinti pastovias pajamas iš dividendų, o taip pat išvengti galimo V.Gasperovičiaus – sau palankaus asmens, atleidimo iš užimamų bendrovės direktoriaus pareigų.
Aukščiausiasis Teismas bylą nagrinėjo pagal du kasacinius skundus – pagal J.Dambrausko ir buvusio Vilniaus laidojimo rūmų direktoriaus bei Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovo Vitalijaus Gasperovičiaus gynėjų skundus.
Pasak teisėjo O.Fedosiuko, esminis šios bylos kasacinio nagrinėjimo klausimas – ar tinkamai įrodytas nuteistojo J.Dambrausko kaltumas dėl S.Novikovo nužudymo. Nuteistojo gynėjas Aidas Mažeika teigė, kad kaltumas buvo įrodinėjimas neteisėtai gautais ir nepatikimais įrodymais, kuriais teismai neturėjo remtis, o atmetus šiuos neleistinus įrodymus, duomenų kaltei pagrįsti nepakanka.
„Šioje nagrinėjamoje byloje dalis duomenų, kuriais kaltinimas grindė šio nuteistojo kaltumą, iš tikrųjų neatitinka leistinumo reikalavimų. Vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtina keisti ar naikinti priimtus sprendimus. Tokia išvada padaryta dėl to, kad teisėtai gautų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma rodo, kad būtent Jonas Dambrauskas padarė šį nusikaltimą“, – sakė teisėjas.
Tačiau teismai neleistinu įrodymu pripažino slapta įrašinėtus sulaikyto J.Dambrausko pokalbius su pareigūnais. Teismai iš dalies analizavo ir vertino tokiu būdu gautą informaciją. „Kasacinės instancijos teismo kolegija dar kartą pakartojo įrodinėjimo nuostatą, kad įtariamojo apklausa turi būti vykdoma nustatyta tvarka, paisant įtariamojo asmens teisių, įskaitant ir teisę tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Todėl iš sulaikyto įtariamojo išgauta informacija nesilaikant apklausos tvarkos, negali turėti įrodomosios reikšmės“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į anoniminio liudytojo parodymų nepatikimumą, manoma, kad tas asmuo buvo kartu uždarytas į vieną kamerą su J.Dambrausku, kad iš jo išgautų informaciją.
„Vėlgi tai nesiderina su įtariamojo teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Tokie įrodinėjimo metodai Baudžiamajame procese yra neleistini“, – sakė teisėjas O.Fedosiukas. 2013 metų lapkričio 18 dieną Vilniaus apygardos teismas už žinomo teisininko nužudymą kalėti 18 metų nuteisė vilnietį, buvusį boksininką J.Dambrauską. Jis taip pat turės atlyginti 144 tūkst. 810 eurų turtinę ir neturtinę žalą aukos artimiesiems.
47-erių S.Novikovo kūnas su durtine žaizda krūtinėje rastas 2011 metais birželio 1-osios pavakarę Vilniaus centre esančioje K.Kalinausko gatvėje, netoli banko „Citadele“. Advokato praktika S.Novikovas vertėsi 21 metus, dirbo advokatų kontoroje „Novikov, Baranskis ir partneriai“. Jis buvo išrinktas į sostinės savivaldybės tarybą pagal Darbo partijos sąrašą, tačiau partijos nariu nebuvo.
Nustatyta, kad advokato žudikas atvažiavo ir pasišalino motoroleriu „Piagio X9“, jį J.Dambrauskas gegužę įsigijo Rygoje. Po nužudymo šį motorolerį J.Dambrauskas atvežė į autoservisą ir paliko.
„Byloje nustatyta, kad Jonas Dambrauskas į autoservisą atvažiavo su juodu šalmu be smakro apsaugos, ant veido nuleistu stiklu – su tokiu pat šalmu nužudymo dieną buvo atvykęs žudikas“, – sakė teisėjas O.Fedosiukas.
Be to, J.Dambrauskas neneigė tiesiogiai susijęs su S.Novikovo užpuolimu, turėjęs motyvą. Tikino, kad motorolerį turėjo asmuo,vardu Arūnas, o jis tik turėjo pagąsdinti advokatą, suduodamas jam kelis smūgius, tačiau peržengė susitarimo ribas ir nužudė nukentėjusįjį. Teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų duomenų, kad jie patvirtintų šią gynybinę versiją.
Šioje byloje kalėti nuteistas ir V.Gasperovičius. Pareigūnai anksčiau skelbė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad advokato nužudymą iš savanaudiškų paskatų galėjo sukurstyti Vilniaus laidojimo rūmų direktorius bei Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovas Vitalijus Gasperovičius, o jį įvykdė buvęs boksininkas J.Dambrauskas. Tačiau dėl sąsajų su nužudymu teismai V,.Gasperovičių išteisino. Jis nuteistas kalėti septynerius metus už finansinius nusikaltimus ir dabar atlieka bausmę. Jis įkalintas jau penkerius metus.
V.Gasperovičiaus advokatas Sergejus Chiminas žurnalistams sakė, kad Aukščiausiajam Teismui skundą rašė tik dėl per griežtos jo klientui skirtos bausmės, esą teismai neatsižvelgė į prisipažinimą paėmus pinigus. „Aš manau, jeigu būtų paskirti penkeri metai, būtų pakankamai griežta bausmė“, – sakė S.Chiminas. Jo skundą teismas taip pat atmetė.
