Generalinė prokuratūrą Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje garsios advokatės padėjėjas Andžejus Radivonekas kaltinamas neteisėta ūkine komercine veikla, neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimu bei nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu, dokumento klastojimu.
Pasak prokurorų, tai pirma byla, kai tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su visuomenėje plačiai aptariama akademinės bendruomenei tema. Tai rašto darbų pirkimas bei jų pateikimas švietimo įstaigoms.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnams atlikus išsamias internetinių tinklalapių analizes, buvo nustatyta, jog didžioji dalis skelbimų, kuriuose buvo nurodyta referatų, baigiamųjų, magistro, bakalauro, kursinių bei kitų darbų rašymo veikla, buvo pateikta skirtingais anketiniais duomenimis prisistatančių asmenų, tačiau nurodytais kontaktiniais duomenimis naudojosi ir šią veiklą vykdė vienas ir tas pats asmuo.
Nustatyta, kad nuo 2003 metų iki 2011 metų A. Radivonekas gavo užsakymus už atlygį parašyti daugiau kaip 1 400 rašto darbų įvairiomis temomis. Iš šios nusikalstamos veikos vyras gavo daugiau kaip 555 450 litų pajamų.
A. Radiovonekas nusikalstamą veiką vykdė kartu su valstybės tarnautoja J. T., kuri padėjo įteisinti iš šios veiklos gaunamas lėšas, nuslepiant jų kilmę.
Bylos duomenimis, A. Radiovekas, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo svetimais vardais bankų išduotas elektronines mokėjimo priemones, prisijungimo prie sąskaitos per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius, jas laikė ir neteisėtai naudojosi atlikdamas finansines operacijas. Tiriant šią didelės apimties baudžiamąją bylą, bendradarbiauta su apskričių policijos komisariatais, apklausta daugiau kaip 1400 Lietuvos Respublikos piliečių, kurie užsakė rašto darbus ir mokėjo jam piniginį atlygį. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija A. Radioveko atžvilgiu pradėjo mokestinį patikrinimą. Griežčiausia įstatymų numatyta bausmė už šias nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla yra pirmoji tokio pobūdžio byla perduodama teismui, tikimasi, kad jos nagrinėjimas padės suformuoti tokių bylų tyrimo praktiką.
