Žmogaus teisių stebėjimo institutas tęsia savo įsipareigojimą ginti iš Krekenavos agrofirmos atleistą darbuotoją Dalią Budrevičienę. Vykdydamas instituto pilietinį įsipareigojimą ginti D. Budrevičienę instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas penktadienį Kėdainių rajono apylinkės teisme prašo nepradėti baudžiamojo proceso prieš D. Budrevičienę.
Skundą dėl neva D. Budrevičienės padarytos nusikalstamos veiklos Kėdainių rajono apylinkės teismui padavęs AB Krekenavos agrofirma direktorius Linas Grikšas nurodo, kad 2006 m. kovo 23 d. vakare per LNK televizijos vakaro žinių laidą matė, kaip Dalia Budrevičienė per interviu teigė, kad Linas Grikšas ją privertė pasirašyti dokumentą (reikalavimą pasiaiškinti), grasindamas jos atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas psichologinį smurtą. L. Grikšas nurodo, kad tokio turinio D. Budrevičienės interviu jis perskaitė 2006 m. kovo 24 d. dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Kauno diena“ ir „Lietuvos žinios“.
L. Grikšas savo skunde nurodo, kad Dalios Budrevičienės atžvilgiu niekada negrasino naudoti fizinio smurto ir nenaudojo psichologinio smurto. Jis taip pat teigia, kad pateikusi spaudai minėtą interviu Dalia Budrevičienė paniekino ir pažemino Liną Grikšą kaip asmenį ir kaip vieną iš bendrovės vadovų, pakirto pasitikėjimą juo tarp AB Krekenavos agrofirma darbuotojų ir visuomenėje.
L. Grikšas skundu kaltina, kad paminėtu būdu D. Budrevičienė padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso (BK) 154 str. 2 d..
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas ir Dalios Budrevičienės atstovas Kęstutis Čilinskas pabrėžia, kad skunde minimas konfliktas kilo L. Grikšui siekiant atleisti iš darbo D. Budrevičienę už tai, kad ji spaudai kalbėjo apie dalies atlyginimo mokėjimą vokeliuose. L. Grikšo skunde minimais D. Budrevičienės interviu ji skundėsi L. Grikšo veiksmų neteisėtumu. Kad atleidimo iš darbo procedūra buvo neteisėta, nustatė Valstybinė darbo inspekcija. Tai patvirtina pridedamas inspekcijos raštas.
L. Grikšas skundu pripažįsta, kad jis, bendrovės vadovas, pakvietė pas save D. Budrevičienę ir prašė jos rašytis dokumentą. Tuo metu tarp D. Budrevičienės ir bendrovės vadovybės jau buvo įtemptas konfliktas, nes bendrovėje buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl D. Budrevičienės kaltinimų bendrovei.
Advokatas K. Čilinskas aiškina, kad pagal LR BK 154 str. galima pradėti baudžiamąjį persekiojimą, jeigu yra duomenų, kad asmuo iš anksto tyčia norėdamas pakenkti kitam asmeniui sumano paskleisti ir paskleidžia kitą asmenį žeminančius duomenis, kai tikrai yra žinoma, kad tie duomenys yra melagingi. Tačiau iš L. Grikšo skundo matyti, kad D. Budrevičienės žodžiai spaudai apie susitikimą su juo buvo ne iš anksto tyčia sukurtas melas, o darbuotojos reakcija į konfliktą, kurį pats L.Grikšas ir sukūrė. D. Budrevičienė pareiškė nuomonę, kaip jai atrodė L.Grikšo elgesys.
BK 154 straipsnio 2 dalis, pagal kurią L. Grikšas prašo traukti baudžiamojon atsakomybėn D. Budrevičienę, nustato atsakomybę asmeniui, kuris šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Tačiau iš L. Grikšo skundo turinio matyti, kad jis nesiskundžia tuo, jog D. Budrevičienė apkaltino jį padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
L. Grikšo skundo turinys yra teiginiai yra apie tai, kad D. Budrevičienė per TV ir laikraščiuose, jo manymu, apie jį pasakė tikrovės neatitinkančias žinias, esą jis grasino panaudoti fizinį smurtą ir vartojo psichologinį smurtą tam, kad ji pasirašytų dokumentą. Tokia veika, teigia Kęstutis Čilinskas, nėra priskiriama prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų.
Iš tikrųjų L.Grikšas teismui skundžiasi dėl to, kad, jo manymu, D. Budrevčienė interviu per TV ir laikraščiuose paskleidė tikrovės neatitinkančias ir jį žeminančias žinias.
Advokatas K. Čilinskas teigia, kad pagal Lietuvos teisę už tokią veiką netraukiama baudžiamojon atsakomybėn. Ginčai dėl tikrovės neatitinkančių ir asmenį žeminančių žinių nagrinėjami vadovaujantis LR civilinio kodekso (CK) 2.24 straipsniu. Be to, atsižvelgtina, kad pats L. Grikšas skundu save pagrįstai priskiria prie asmenų, kurie yra žinomi. Taigi jis yra viešasis asmuo, o pagal CK 2.24 str. toks asmuo negali reikalauti ir civilinės atsakomybės, jei, siekiant sąžiningai atskleisti teisės pažeidimus, apie jį būtų paskleista informacija neatitinkanti tikrovės.
Pasak K. Čilinsko, L. Grikšas gali bandyti ginti savo garbę ir orumą tik civiline tvarka. L. Grikšo, Krekenavos agrofirmos vadovo, bandymas panaudoti teismą atvirai apie neteisėtus veiksmus prabilusios darbuotojos neteisėtam baudžiamajam persekiojimui gali būti priskirtas prie piktnaudžiavimo teise, kuriuo siekiama įbauginti kitus Krekenavos agrofirmos darbuotojus. Jei teismas pradės baudžiamąjį procesą prieš D. Budrevičienę pagal šį L. Grikšo skundą, tai bus ženklas darbuotojams, kad ir jie už nepaklusimą bendrovės vadovybei, už jos kritiką ir nusiskundimus neteisėtais veiksmais spaudoje bus persekiojami baudžiamąja tvarka. Tai suvaržytų galimybes spaudai gauti iš žmonių ir skleisti informaciją apie įtakingų asmenų viešiesiems interesams prieštaraujančią veiklą.
Europos žmogaus teisių teismas ne viename savo sprendime yra pripažinęs neteisėtu – Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 10 straipsnį pažeidžiančiu – valstybės vykdomą asmens persekiojimą už tai, kad šis, naudodamasis saviraiškos laisve, viešai, gal ne visada tiksliai, komentuoja įvykius, turinčius visuomeninę reikšmę. Teismas pabrėžia esminę saviraiškos laisvės svarbą ir išskiria ją kaip būtiną demokratijos egzistavimo elementą. Tikra, veiksminga saviraiškos laisvės garantija, anot Teismo, nėra vien tik valstybės valdžios pareiga nesikišti su persekiojimu, bet ir tam tikros pozityvios pareigos net ir tais atvejais, kai nesutarimai kyla tarp privačių individų (pavyzdžiui, byla X and Y v The Netherlands, A.91 (1985), Lingens v Austria (A.103 (1986) 8 EHRR 407).
Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas negalimas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jeigu tokios veikos nebuvo, tai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Kaip minėta, L. Grikšas skundu prašo pradėti baudžiamąjį procesą už veiką, kuri nėra nusikaltimas.
Todėl Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Dalios Budrevičienės atstovas advokatas Kęstutis Čilinskas prašo teismo nepradėti baudžiamojo proceso pagal L. Grikšo skundą, grąžinti skundą jam ir paaiškinti, kad dėl, jo manymu, tikrovės neatitinkančių, jį žeminančių duomenų paskleidimo jis savo teises gali ginti pagal Civilinio kodekso, Visuomenės informavimo įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nustatytus reikalavimus.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
