Advokatas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl papirkimo, o buvęs prokuroras – dėl kyšininkavimo.
K.Žilinskui skirta 7 532 eurų bauda, taip pat nuspręsta konfiskuoti kyšį 2,5 tūkst. litų (724 eurus). Buvusiam prokurorui skirta 8 285 eurų bauda.
Abiem nuteistiesiems skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti atėmimas trejiems metams. K.Žilinskui uždrausta dirbti ar užsiimti advokato praktika, o E.Burzdžiui – eiti pareigas valstybės tarnyboje.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai nustatė, kad advokatas K.Žilinskas buvo pažadėjęs dviem asmenims už kyšį paveikti prokurorą, kad šis kontroliuojamą ikiteisminį tyrimą užbaigtų atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba kreipimusi į teismą dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo.
Bylos duomenimis, 2014 metų rugpjūčio 26 dieną, eidamas pareigas, buvęs prokuroras susitiko su advokatu jo kontoroje ir susitarė minėtą ikiteisminį tyrimą baigti taip, kad sprendimas būtų palankus advokato ginamajam.
Kaip skelbia STT, pareigūnai, atlikdami procesinius veiksmus, sulaikymo vietoje pas prokurorą rado kaip kyšį advokato perduotus 2 500 litų.
K.Žilinskas Apeliaciniam teismui nurodė, kad nesutinka su nuteisimu, nes pripažinti jį kaltu nebuvo pakankamo pagrindo. Jis sakė, kad jei teismas padarytų išvadą, kad įrodymai surinkti teisėtai ir kad Kauno apygardos teismo priimtos nutartys dėl slapto sekimo yra teisėtos, pats sekimo procesas buvo atliktas nepažeidžiant įstatymų, jam paskirta bausmė būtų pakeista ir švelninta iki įprastos teisminėje praktikoje.
K.Žilinsko manymu, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nes jis gauna tik 217 eurų senatvės pensiją ir negali sumokėti tokios baudos. Advokatas sako, kad 30 metų sąžiningai dirbo teisėsaugos sistemoje. Jo nuomone, teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti ne tik į padarytą nusikaltimą, bet ir į atliktą provokaciją jo atžvilgiu, taip pat ir į jo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.
K.Žilinsko nuomone, jo kaip advokato kaltės laipsnis yra nepalyginamai mažesnis, nes teismo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad šio nusikaltimo iniciatoriumi buvo pats prokuroras, prašydamas „prizo“, užsimindamas dėl „stavkės“ dydžio bei apsilankydamas advokatų kontoroje.
Skunde nurodoma, kad būtent valstybės pareigūno pareiga yra įspėti advokatą ar kitą asmenį dėl neteisėtų veiksmų, bet ne paties iniciatyva skatinti atlikti priešingus teisei veiksmus.
„Kiekvienas advokatas stengiasi padėti savo klientams ir nenori gadinti santykių su byloje kaltinimus palaikančiais prokurorais. Tai įvyko ir jo atveju. Pažadėjęs duoti 2 500 litų (725 eurų) atlygį, nenorėdamas užsitraukti prokuroro nemalonės, jis savo pažado laikėsi, nors bylai baigiantis, suvokė, kad atlygis už nieką, nors pradžioje ją laikė sudėtinga“, – Apeliacinio teismo nutartyje cituojami advokato samprotavimai.
K.Žilinskas teigia tikėjęs, kad prokuroras pasielgs garbingai ir grąžins voką su įteiktais pinigais.
Nuteistas advokatas skundėsi ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimu 3 metus vertis advokato profesine veikla, nes, pasak jo, ji yra aiškiai perteklinė. Klausimą dėl teisės atėmimo vertis advokato praktika sprendžia Lietuvos advokatų taryba.
Nuteistasis nurodo, kad pats 2014 m. rugsėjo 12 d. Advokatų tarybos paprašė laikinai išbraukti jį iš praktikuojančių Lietuvos advokatų sąrašo.
Jo nuomone, atsižvelgiant į jo asmenybę, ilgametę jo darbinę ir visuomeninę veiklą, negalima daryti išvados, kad po 30-ties nepriekaištingo darbo metų teisėsaugos sistemoje, už ne savo iniciatyva padarytą nusikaltimą jis galėjo tapti pavojingas visuomenei ir tuo pagrindu atimti iš jo teisę verstis advokato praktika ir tuo pačiu pagrindinį pragyvenimo šaltinį.
Išvadas dėl savo poelgio jau padarė ir sulaukęs garbingo amžiaus tikrai nesiimtų kokių nors neteisėtų veiksmų.
Buvęs prokuroras E.Burzdžius nuosprendžio neskundė.
