„Valstybė sako, štai mes suteikiama jums teisinę paslaugą, ji yra nemokama, tačiau advokatas gauna mažiau negu elementari kirpėja. Realiai advokatui mokama mažiau nei žemiausios grandines kirpėjai. Ir vėl gi tikisi, kad ateis dirbti aukščiausio lygio profesionalai ir kad ta paslauga bus teikiama kokybiškai,“ – skundėsi advokatas Ramūnas Vanagas.
Pašnekovas taip pat priduria, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų bylų kiekis yra milžiniškas, kiekvienas advokatas turi virš 100 bylų, kai tuo tarpu privatus advokatas turi apie 20-30 bylų.
„Taip pat yra nustatyta tvarka, jeigu viršijamas nustatytas valandų skaičius bylai, didesnis atlyginimas nemokamas. Tad jeigu išdirbi daugiau nei 80 valandų, daugiau už tai nėra mokama. Juk ne dėl advokato užsitęsia teismas, jeigu yra didelė byla, kurioje yra 20 -30 asmenų, tai ji nagrinėjama gali būti ir 2-3 metus,“ – tikino pašnekovas.
R. Vanagas įrodinėja, kad būtent ši sistema ir kelia daug neigiamų emocijų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės.
„Todėl yra sakoma, kad antrinė teisinė pagalba yra bloga ir advokatai nedirba, teikia prastas teisines paslaugas. Tai natūralu, jeigu jam nemokama, kodėl jis turi naktimis nemiegoti ir skaityti bylą, jeigu už tai jam neapmokės arba apmokės tik tam tikrą valandų skaičių, tarkim pusė,“ – teigė advokatas Ramūnas Vanagas. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sutinka, kad šiuometinė valstybės garantuojamos teisinės pagalvos sistema turi trūkumų ir juos reikia spręsti.
„Situacija yra tokia, kad advokatūra šiuo metu kuria, valstybės garantuojamos teisinės pagalvos komitetą. Kuriame šį komitetą dėl to, kad yra nemažai nusiskundimų ir iš advokatų, kurie teikia valstybės garantuojamas teisines pagalbas, kad egzistuojanti dabartinė sistema nėra tinkama. Taip pat ir iš klientų sulaukiama pastabų, kad sistema turėtų būti kitokia. Tai su tikslu atrasti modelį, kuris atitiktų visų poreikius ir steigiamas šis komitetas,“ – tikino advokatų tarybos pirmininkas.
Ignas Vėgėlė džiaugiasi, kad Teisingumo ministerija išgirdo jų rūpestį dėl didžiulės skolos, valstybės garantuojamą teisinė pagalbą teikiantiems advokatams, kuri jau yra grąžinta. Tačiau sutinka, kad advokatų atlyginimas yra nedidelis ir tai lemia dabartinė sistemą, kurią kartu su Teisingumo ministerija sutarė, kad reikia tobulinti.
„Iš tiesų jie gauna kaip žymiai mažiau kvalifikuotas asmuo. Nenoriu pažeminti specialybių, bet iš tiesų specialybės, kurios yra techninės, tai tų profesijų atstovai gauna daugiau nei advokatas teikiantis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Visi supranta, kad tai reikia spręsti ir su tuo sutinka visos šalys,“ – tikino I. Vėgėlė.
Jo manymu, bet koks fiksuotas užmokesti nustatytas ilgesniam laikotarpiui nėra teisingas, nes yra infliacija, ekonomikos augimas ir daug kitų dėmenų.
„Ne veltui valstybės tarnautojams nėra valstybės fiksuoto užmokesčio. Daug patogiau rištis prie tam tikro kintamo dydžio, tarkim, ar tai būtų minimalus atlyginimas, ar tai vidutinis atlyginimas. Svarbu, kad tas dydis kistų kartu su pragyvenimo lygiu,“ – teigė Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Teisingumo ministerija: situacija yra kitokia
Teisingumo ministerija teikia, kad skirtingai nei valstybės tarnautojams, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams atlyginimas nebuvo sumažintas. Jų atlyginimas 2012 m. buvo „atrištas“ nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (MMA) ir susietas su kitu baziniu dydžiu. T. y. atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, jų atlyginimas nedidėjo, o išliko stabilus, kai tuo tarpu užmokestis valstybės tarnautojams buvo mažinamas.
„Pavyzdžiui, nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato užmokestis per mėnesį per visą laikotarpį buvo ir yra 1894.5 eurų. Pažymėtina ir tai, kad naujasis kriterijus – užmokesčio bazinis dydis (UBD) – yra susietas su ekonominiais rodikliais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nustatė, kad Teisingumo ministerija kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d., įvertinusi Lietuvos advokatūros nuomonę, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, peržiūri užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinį dydį ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą bazinio dydžio pakeitimo,“ – teigė Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas
Teisingumo ministerija tikina, kad teigimas, jog nėra mokama už darbą, viršijantį 80 valandų yra netiesa.
„2013 m. buvo inicijuoti teisės aktų pakeitimai ir šiuo metu galiojančios advokatų užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apmokėjimo taisyklės nustato, kad, jeigu advokato faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas per teismo posėdžius viršija 80 valandų, advokatui skiriamas 0,5 UBD užmokestis už kiekvieną papildomą per teismo posėdžius suteiktos antrinės teisinės pagalbos valandą. T. y. advokatams yra apmokama už darbą, viršijantį 80 valandų teismo posėdžiuose,“ – įrodinėjo Sergejus Tichomirovas
