.jpg)
Vilniaus apygardos teisme pirmadienį savo kalbas tęsė už akių teisiamų Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečių advokatai.
Generalinė prokuratūra siūlo buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą 93 metų Dmitrijų Jazovą pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui per Sausio 13-osios įvykius ir įkalinti jį iki gyvos galvos. Iki gyvos galvos taip pat siūloma įkalinti dar penkis kaltinamuosius nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais – tarp jų ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.
Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.
D. Jazovo gynėjas Valentinas Giriūnas teismo posėdyje sakė, kad susilaiko nuo byloje esančio įrodymų vertinimo, nes jam nežinoma, kaip šiuos įrodymus vertina pats kaltinamasis.
Jis prašo nutraukti bylą vieninteliam Sovietų Sąjungos maršalui, nes suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas.
Buvusį Pskovo 76-osios oro divizijos vado pavaduotoją Vasilijų Kustrio prokuratūra siūlo pripažinti kaltu dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo ir kankinimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo bei įkalinti iki gyvos galvos.
Jo advokatė Emma Domajeva sako, kad šio kaltinamojo byla turi būti grąžinta prokurorui, siekiant išskirti ir sujungti su pradėtu bei nebaigtu ikiteisminiu tyrimu dėl kitų karininkų. Ši byla sustabdyta, nes nepavyko nustatyti kaltinamųjų buvimo vietos.
„Prokuroro siūlymas Vasilijui Kustrio skirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 51 straipsnį, laisvės atėmimą iki gyvos galvos, manau, realiai nebus realizuotas, toks nuosprendis bus nevykdytinas“, – sakė advokatė E. Domajeva.
Gynėja priminė, kad per ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 1991 metų sausio 6-ąją V. Kustrio gynybos ministro D. Jazovo ir Oro desanto pajėgų vado Vladislovo Ačalovo nurodymu atvyko į Vilnių, tuometinį Šiaurės karinį miestelį. Pagal D. Jazovo karinį įsakymą, tuo metu visos karinės struktūros turėjo užtikrinti jaunuolių šaukimą į armiją. Tačiau Vilniuje paaiškėjo tikroji užduotis – užimti Spaudos rūmus ir televizijos bokštą.
Remdamasi bylos duomenimis, advokatė sakė, kad operacijai prie Spaudos rūmų vadovavo ne tik V. Kustrio – buvo daug ir kitų karinių struktūrų vadų.
„Oro desanto divizijos kariai 1991 metų sausio 13 dieną, būdami ginkluoti, buvo įpareigoti ne šaudyti iš automatų į žmonių minią, nors ir tuščiais šoviniais, tačiau buvo įpareigoti esant būtinumui panaudoti ir artimos kovos veiksmus, tokiu būdu atstumti žmones nuo Spaudos rūmų pastato. Jeigu pulkininkas V. Kustrio būtų atsisakęs vykdyti savo vadų įsakymą užimti LRT pastatus naudojant kovinius veiksmus, nes tai buvo panašu į karo ataką, tai jis būtų teisiamas Kariniame tribunole už įsakymų nevykdymą. Tik Karinis tribunolas galėjo spręsti pulkininko V. Kustrio kaltės buvimo ar nebuvimo klausimą, nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą jo veikoje“, – teismui sakė advokatė.
V. Kustrio kaltinamas, kad iš automato iššovė į Lietuvos kariuomenės savanorį Vytautą Lukšį, kulka padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
V. Kustrio advokatė E. Domajeva tvirtino, kad kaltinimas jos ginamajam grindžiamas tik nukentėjusiojo V. Lukšio teigimu, kad kulka buvo paleista būtent iš pulkininko V. Kustrio ginklo.
„Balistinė ekspertizė nebuvo atlikta, nebuvo atlikti ir kiti procesiniai veiksmai siekiant nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą ar nebuvimą. Manau, kad V. Lukšio sužalojimas galėjo būti tiesiog nelaimingas atsitikimas“, – kalbėjo advokatė.
Kaltinamojo dalyvavus užimant Spaudos rūmus bei Vilniaus televizijos bokštą Aleksandro Gomziakovo advokatas Juozapas Puškorius sakė nesutinkantis su kaltintojų nuomone, kad jo ginamasis Sausio įvykiuose dalyvavo savo noru.
Advokatas citavo ginamojo žodžius, kad jis pats nepaleido nė vieno šūvio, nemušė civilių ir nematė, kad tai būtų darę jo kuopos kariai.
„Bylos medžiaga neįrodo jo tyčinių veiksmų, negalima sakyti, kad A. Gomziakovas padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Aš manau, kad A. Gomziakovas buvo tik menkas sraigtelis toje karo mašinoje, nukreiptoje prieš Lietuvą“, – kalbėjo advokatas J. Puškorius.
Kito sovietų kariškio Genadijaus Golubkovo advokatė Tatjana Benetė mano, kad jos ginamasis nedalyvavo vadovybės pasitarimuose, jo vaidmuo buvo vykdyti įsakymą.
„Įrodymų, kad buvo įsakymai žudyti, byloje nesurinkta, todėl jis nebuvo organizuotos grupės narys. Nėra įrodymų apie susitarimo buvimą, G. Golubkovas negali būti nuteistas, ydinga veikų kvalifikacija“, – kalbėjo gynėja.
Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad sovietų kariai veikė žinodami, kad tarp dviejų pasaulinių karų Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, buvo Tautų Sąjungos narė, vėliau jos likimas buvo nulemtas Molotovo-Ribentropo paktu.
Pasak T. Benetės, anksčiau kaime gyvenusį jos ginamąjį galėjo nepasiekti gilios istorijos žinios, todėl negalima kelti tokio aukšto lygio istorijos žinojimo karininkui.
Ji priminė, kad Sovietų Sąjungoje ilgą laiką drausta skaityti tam tikrą literatūrą, juo labiau Molotovo-Ribentropo paktą su slaptais protokolais. Advokatė prašė išteisinamojo nuosprendžio.
Panašius argumentus išsakė ir kito sovietų karininko Vladimiro Demidovo advokatas Sergejus Chiminas.
„Ar mano ginamasis galėjo sužinoti apie Lietuvos istoriją tarnaudamas Pskove? Apie Ribentropo ir Molotovo paktą net ir daugeliui Lietuvos nebuvo žinoma“, – sakė S. Chiminas.
Jis mano, kad jo ginamasis negali būti nubaustas 18 metų laisvės atėmimo bausme, kaip siūlo prokurorai, jis veikė pagal vado įsakymą.
Advokatas mano, kad kaltinimas jo klientui yra nekonkretus ir neparemtas įrodymais, kokius veiksmus jis atliko. S. Chimino manymu, 1991 metų sausio įvykius nulėmė tuometinės Sovietų Sąjungos vadai, jie laiku nebuvo patraukti atsakomybėn. Advokatas prašė išteisinti V. Demidovą.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.
