Seimas suteikė netradicinei religinei bendrijai - Septintosios dienos adventistų bažnyčiai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą.
Tokį sprendimą ypatingos skubos tvarka Seimas priėmė antradienį per paskutinį Seimo pavasario sesijos posėdį. Šis klausimas posėdyje svarstytas paskutinis.
Už nutarimo projektą nediskutuodami balsavo 57, susilaikė 3, prieš balsavusiųjų nebuvo.
„O furšetas bus?“, - po šio Seimo sprendimo parlamentarus linksmino „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.
Prieš du mėnesius Seimas buvo svarstęs analogišką nutarimo projektą ir nusprendęs jį grąžinti tobulinti.
Septintosios dienos adventistai iš kitų krikščioniškų bažnyčių išsiskiria tuo, kad švenčia ne sekmadienį, o kaip žydai - šeštadienį, taip pat propaguoja sveiką gyvenseną, jos nariai nevalgo kiaulienos, labai atsargiai žiūri į alkoholio ir ypač tabako gaminių vartojimą.
Naujas statusas protestantiškai bažnyčiai suteiks galimybę sudaryti valstybės pripažįstamas bažnytines santuokas, kurių neprivaloma registruoti metrikacijos biure.
Be to, pagal įstatymus, valstybės pripažintos religinės bendrijos dvasininkams iš biudžeto bus mokama minimali socialinio draudimo įmoka.
Tam, kad būtų pripažinta valstybės, netradicinė religinė bendrija turi Lietuvoje veikti bent jau 25 metus ir būti pelniusi visuomenės palaikymą.
Septintosios dienos adventistų Bažnyčia Lietuvoje pradėjo veikti XIX a. pabaigoje. 1920 metais organizuotas šios religinės bendrijos Lietuvos misijos laukas priklausė Rytų Vokietijos unijai.
Sovietų okupacijos metais adventistų veikla labai apribota, Atgimimo laikotarpiu adventistai „atsigavo“.
1994 metų birželį įvyko steigiamasis Septintosios dienos adventistų Bažnyčios suvažiavimas. Jame nutarta kreiptis į vyriausybę su prašymu atnaujinti Bažnyčios registraciją.
Šiuo metu įvairiose adventistų bendruomenėse yra daugiau kaip 900 narių, dirba 28 dvasininkai.
Ši bažnyčia pripažįstama 112 pasaulio šalių.
