Prasidedant adventui, kunigas Robertas Šalaševičius ragina šiuo laikotarpiu nepaskęsti rūpesčiuose, o daugiau laiko skirti susikaupimui ir laukimui.
Anot Vilnaius Arkikatedros bazilikos administratoriaus, advento laiku nebūtina laikytis griežto pasninko, tačiau reikėtų atsisakyti tų dalykų, kurie blaško, pareikalauja daugybės laiko, o sutaupytą laiką ir dėmesį skirti tiems, kurie jo stokoja.
– Kodėl advento pradžia – jau šeštadienio vakarą?
– Adventas yra tas liturginių metų laikas, kuris pradeda naujuosius liturginius metus. Todėl pirmasis advento sekmadienis yra pirmoji naujųjų liturginių metų diena. O advento pradžia nustatoma tokiu būdu, kad adventas visada turi turėti keturis sekmadienius. Tad atitinkamai nuo tada, kada yra Kalėdos, gruodžio 25 dienos, atskaičiuojami keturi sekmadieniai.
– Kokia yra šio advento intencija? Kodėl jis prasideda būtent lapkričio 27-ąją?
– Adventas pradedamas sekmadieniu, kuris pradedamas švęsti išvakarėse – jau šeštadienio vakare. Advento intencija visada yra panaši – tai laikas, kuris ypatingu būdu skiriamas laukti Jėzaus Kristaus gimimo šventės Kalėdų. Kaip laukimas, tai laikas, kai turėtume gyventi viltimi. Nes ir gyvybės stebuklas, ir apskritai visų kalėdinių pažadų išsipildymas yra tai, ko mes laukiame.
Gyvename tokiame pasaulyje, kuriame visko norime gauti greitai, visi skuba, lekia. O štai Bažnyčia, kviesdama advento laikui, rimčiai ir susikaupimui, kviečia mus prisiminti, kad tie gilūs, tikri dalykai reikalauja tam tikro pasiruošimo, jų reikia laukti, kad mūsų širdis jiems pasiruoštų.
Šiais metais advento pradžiai popiežius Benediktas XVI kviečia mus susirinkti maldai už kiekvieną pradėtą žmogaus gyvybę. Pats popiežius melsis Vatikane, šv. Petro bazilikoje ir pakvietė visus pasaulio katalikus jungtis į bendrą maldą. Vilniuje, Arkikatedroje, kardinolas šeštadienio vakare taip pat vadovaus maldos vigilijai už kiekvieną pradėtą žmogaus gyvybę. Bus meldžiamasi ir kitose Lietuvos bažnyčioje
Visi esame pakviesti prisiminti, kad adventas yra gyvybės pradžios ir laukimo laikas ir visi esame pakviesti padėkoti Dievui už gyvybės dovaną, o taip pat melstis, kad kiekviena prasidėjusi žmogiškoji gyvybė būtų su meile priimama.
– Su adventu prasideda ir pasninkas. Kokią vietą jis užima šiandien?
– Kažkada advento, gavėnios metu buvo nustatomi labai griežti pasninkai nuo mėsos, kartais – ir nuo pieniškų produktų. Šiandien nebėra taip smarkiai akcentuojamas pasninkas kaip susilaikymas nuo mėsos ar kitų mėsos produktų. Svarbu, kad tai būtų laikas, kai padovanojame sau galimybę susikaupti, nurimti ir galbūt atsisakyti tų dalykų, kurie mus blaško, kurie pareikalauja neproporcingai daug laiko. Su tuo sutaupytu laiku mes kviečiami pasielgti dosniai, dovanoti jį kitiems – ne sau pasilaikyti, o kitus praturtinti tuo, ką sutaupėme. Taigi susilaikymas nuo valgių taip pat yra būdas ir valią sustiprinti, ir kartu paremti tuos, kurie vis dar stokoja. O mes žinome, kad šiuo metu tokių yra daug.
– Žmonės, tiek tikintieji, tiek netikintieji, klausia, kodėl mes advento metu tokie liūdni. Juk artėja džiaugsmo šventė, kodėl advento metu turime liūdėti?
– Liūdni mes, deja, dažnai esame ir advento, ir ne advento metu. Priežasčių turbūt reikia ieškoti ne advento laike, bet tame, su kokiomis nuostatomis dažnai žmonės gyvena. O adventas yra tam tikras rimties ir susikaupimo laikas, bet esame kviečiami tą laiką gyventi su viltimi, viltingai. Galbūt būtų gerai susilaikyti nuo tam tikrų triukšmingų pasilinksminimų, bet ne tam, kad liūdėtume, bet kad palikę kasdienį triukšmą, grįžtume prie to, kas yra tikra ir amžina.
– Advento laiku kviečiama susilaikyti nuo pramogų ir kitų pasilinksminimų. O kaip tuomet su vestuvėmis?
– Vestuves kelti advento metu neuždrausta, bet praktikoje dažniausiai žmonės gyvena kitais rūpesčiais ir advento metu neplanuoja vestuvių. Ypatingai šiais laikais, kai žmonės iš anksto ruošiasi vestuvėms, jau ir prieš metus jas suplanuoja, paprastai advento metu santuokų nevyksta.
– Kuo palinkėtumėte žmonėms prasidedančio advento metu?
Mano linkėjimas būtų šitą laiką panaudoti tam, kad jį nugyventume kitaip, negu likusį metų laiką. Adventas bus svarbus ir prasmingas tiek, kiek mes jam suteiksime prasmės. Kviesčiau nepaskęsti vien tik rūpesčiuose apie dovanas ar būsimos šventės ruošimą, kituose buitiniuose rūpesčiuose. Padovanokime šitą laiką sau, savo artimiesiems kaip tikro laukimo laiką tam, kad dar kartą grįžtume ir iš naujo atrastume tai, kas yra tikra ir teikia gilų džiaugsmą ir prasmę būti šiame pasaulyje.
