Paskutinį liturginių metų sekmadienį, lapkričio 29-ąją, prasidedantis Advento laikas kviečia nebeskubėti, nurimti, pasiruošti ir susikaupimo tyloje naujai išgyventi Kalėdų ir Ateinančio Dievo laukimo laikotarpį.
Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vyresnioji sesuo Lidija Edita Šicaitė Adventą vadina keturių savaičių Laukimo ir Tylos laiku, kuriuo būtina pasiruošti Kūčių nakties paslapčiai ir šviesiai Kalėdų šventei - išsikuopti ne tik namus, bet ir savo vidinį pasaulį, pradedant naują gyvenimo etapą.
"Sekmadienio rytą į mūsų dvasios ir kūno namus pasibels laikas laukti, arba Advento laikas. Laikas laukti svečio - Ateinančiojo, Gimstančiojo. Svečias susijęs su švente, ypač tas, kuris laukiamas. Paprastai kiekvienai šventei yra ruošiamasi - iškuopiami namai: kruopščiai nuvalomos patogiai ant gyvenimo patirtį liudijančių daiktų nusėdusios ir snaudžiančios dulkės, išblizginami kampai, išskalbiamos, išdžiovinamos ir pakabinamos užuolaidos; ir patys namiškiai išsimaudo, išsitraukia šventinius apdarus ar net juos įsigyja naujus, pasipuošia ir, tarsi naujai gimę, pasitinka svečią. Šventės pabaiga - naujo etapo pradžia.
Adventas - pasiruošimo metas. Kiekvienam krikščioniui derėtų klausti savęs, kaip aš asmeniškai pasiruošiu sutikti Ateinantįjį? Kaip iškuopsiu savo vidinio pasaulio ir namų vidų? Ar išdrįsiu pažadinti snaudžiančias dulkes, ar iškuopsiu apleistus namų kampus? Kokiu rūbu apsivilkęs sutiksiu prie slenksčio bestypsančią šventę? Kas geriausiai išvalytų abejus namus? Daugybė klausimų kirbėte kirba galvoje... Klausti paprasta, atsakyti įmanoma, pasiryžti būtina, ištesėti? Geriausiai ir švariausiai savo namus galime išvalyti tik patys.
Šiame skubėjimo, bambėjimo ir sunkmečio laike drįstu pasiūlyti paprastą savikuopos įrankį - Tylą. Tik joje galime patirti stebuklus - pamatyti erzinančias dulkes, naujai pažinti save, įvertinti tikruosius poreikius ir galimybes. Rašytojas ir filosofas Siorenas Kierkegoras yra pasakęs: "jeigu būčiau gydytojas ir manęs paklaustų, ką patari, atsakyčiau: "tylėk". Žodžiai "nerasti ramybės", kuriuos vartojame kasdienėje kalboje, neatsitiktinai reiškia pavojingą kūnui ir sielai keliančią būseną. Tyla užaugina naują patirties vaisių, kuriuo džiugu dalytis sutikus svečią - Ateinantįjį.
Tokį savikuopos įrankį naudojo mūsų seneliai ir proseneliai. Ir neprašovė. Nesileiskime būti suvedžiojami ar suvedžiojamos išankstinio blizgančio netikro kalėdinio jausmo. Jis tik patogiai paslepia erzinančias dulkes ir tampa dar viena blizgančia šiukšle.
Išgyvenkime Advento - laiko laukti - tarpsnį naujai. Tylos įrankis leis patirti nuostabos dovaną. Kartą buvo tyla. Ji buvo tokia didelė, kad galėjai girdėti tylų ir ramų Dievo balsą...", - kalba sesuo Lidija.
Lietuvos Šv. Kazimiero kongregacijos seserys kviečia pabūti tyloje ir Pažaislio vienuolyno Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčioje - čia veikia fotografijų paroda - "Memento vita" (lot. "Atmink gyvenimą"). Nuolat atnaujinamoje parodoje iki Gavėnios bus pateikiama po dešimt nuotraukų su seserų kazimieriečių išsaugotomis istorijos, kultūros ir meno vertybėmis, savaip reprezentuojančiomis Pažaislio vienuolyną, jo buvusius ir esamus šeimininkus.
