Adriano siena vėl sugrįžo į gyvenimą: 500 savanorių palei ją įžiebė deglus. Taip buvo pažymėtos 1600-osios romėnų eros baigties metinės.
Ši siena, pastatyta senovės romėnų, 122 - 125 m. e., tęsėsi nuo Šiaurės iki Airijos jūros. Ji buvo skirta apsisaugoti nuo piktų genčių iš Šiaurės išpuolių.
Pranešama, kad savanoriai ant šios senove dvelkiančios sienos deglus rikiavo 250 metrų atstumu. Taip buvo įžiebta „šviesos linija“. Ją galima buvo praeiti per vieną valandą.
Tam, kad įsiliepsnotų „šviesos linija“ reikėjo bendradarbiauti su daugiau nei 120 šalia sienos besidriekiančių žemių savininkais.
Renginys žymėjo „Didžiosios Britanijos turizmo savaitę“. Teigiama, kad 500 savanorių pajėgų pareikalavusi akcija susilaukė „milžiniško susidomėjimo“. Žiebti deglus žmonės siūlėsi padėti net iš Kanados ar Australijos.
Adriano siena nuo 1987-ųjų metų buvo įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Ji buvo labiausiai įtvirtinta Romos imperijos pasienio atkarpa. Šiuo metu palei išlikusią sienos dalį galima keliauti pėsčiomis, yra įrengtas puikus turistinis takas.
