„Mano dalinys išsiuntė mane į snaiperio kursus kaip taikliausią karį. Tačiau tuo metu Lietuvoje dar nebuvo tokios profesijos, todėl nebuvo galimybės pagal tą specialybę dirbti. O po daug metų man buvo pasiūlyta vieta Sausumos pajėgų mokymo centre. Taip tapau taikliųjų šaulių instruktoriumi“, - pasakojo G. Damašius.
Anot jo, nėra abejonių – snaiperio profesija suteikia itin daug adrenalino. „Snaiperiai skiriasi nuo taikliųjų šaulių. Kitaip nei paprastas šaulys, snaiperis – daugiau susijęs su žvalgyba. Yra daug įvairių niuansų, ne tik šaudymas, kaip būtų galima pagalvoti. Reikia sugebėti užsiimti gerą poziciją, mokėti priartėti prie jos, likti nepastebėtam. Taip pat svarbu, kad niekas nepastebėtų tavęs ir po šūvio“, - pasakojo G. Damašius. Balsas.lt pašnekovas įsitikinęs, kad tai, kas susiję su judėjimu iki pozicijos – išmokstama, o kas susiję su šaudymu – reikia turėti gyslelę: „Iš tikrųjų reikia būti itin šaltų nervų. Tam, kad galėtum užimti tokias pareigas. Svarbiausia išlikti ramiu stresiniu momentu.“
