Lietuviai kartu su Graikijos rinktine tapo absoliučiai geriausiomis Europos zonos atrankos komandomis. Vis tik, portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje lankęsis rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis įspūdingo savo komandos pasirodymo pernelyg nesureikšmina – strategas tikina, kad Lietuvos krepšinis yra itin aukšto lygio ir kito scenarijaus čia būti negalėjo.
„Padarėme tai, ką privalėjome padaryti. Tai yra patekti į pasaulio čempionatą. Kas buvo dar labai gerai, kad nežiūrėjome į tolį, o buvome susikaupę konkrečioms rungtynėms, konkrečiam priešinininkui“, – tikino D. Adomaitis.
Nacionalinės komandos vairininkas viso atrankos ciklo metu per pusantrų metų rinktinės sudėtyje išbandė net 30 žaidėjų. Dabar jis įsitikinęs – Lietuvos krepšinio laukia šviesi ateitis.
„Pamaina senbūviams auga gera. Mums reikia kartais daugiau jais pasitikėti, kalbant apie klubinį krepšinį. Yra gerų žaidėjų tikrai nemažai, reikia jiems duoti šansų“, – tv3.lt sakė D. Adomaitis.
– Treneri, ar džiugina, kad turime tiek daug konkurencingo lygio žaidėjų?
– Čia mūsų visos krepšinio sistemos privalumas. Ne veltui krepšinis Lietuvoje yra sportas numeris vienas. Paskutinėse dvejose rungtynėse žaidė septyni žaidėjai iš LKL lygos, tai ir parodo, kad mūsų lyga yra stipri. Niekada nereikia nuvertinti priešininkų, bet tai parodo, koks pas mus yra potencialas ir didelis rezervas.
– Pasaulio čempionate dalyvaus rekordinis, 32 dalyvių skaičius, ar tai gali tapti savotišku pranašumu lietuviams?
– Sunku pasakyti, kiekvienoje sistemoje yra savi pliusai ir savi minusai. Didesnis skaičius dalyvių suteikia galimybę varžytis tokioms šalims, kurioms čia dar neteko būti, arba pavyzdžiui, kaip Lenkija, pateko po 52 metų pertraukos.
– Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis žaidžia bene geriausius sezonus karjeroje. Ar tai – aiškūs Lietuvos rinktinės lyderiai?
– Kandidatų sąrašus sudarinėsime pasibaigus sezonui, vasaros pradžioje. O jiedu yra geriausi žaidėjai, žaidžia stipriausioje krepšinio lygoje, tai ir rolės, ko gero, visiems aišku, kad bus rimtos.
– J. Valančiūnas šiemet atsiskleidė ir kaip snaiperis. Leisite jam Kinijoje mėtyti iš toli?
– Vidurio puolėjas, gebantis pataikyti tritaškį, yra didelis pranašumas. Žiūrėsime pagal priešininkus, tačiau jo pataikymo procentas geras, tai kodėl gi ne (šypteli).
– Motyvacijos klausimo rinktinėje, ko gero, niekada ir nebuvo?
– Aš noriu iš žaidėjų maksimalaus atsidavimo. Rinktinėje yra darbo specifika išskirtinė. Labiausiai džiugina, kad žaidėjai įsiklauso, pavyzdžiui, atrankos metu keitėme gynybos sistemą vos per vieną treniruotę, o komanda tikrai viską išpildė fantastiškai. Rinktinėje nereikia nieko raginti.
– Krepšinio jūsų gyvenime šiuo metu tikrai netrūksta. Spėjate pailsėti?
– Žiūrėdamas krepšinį pasiilsiu (juokiasi). Viskas priklauso nuo laiko planavimo, reikia žinoti, ką sau gali leisti, ko negali. Kai noriu atsiriboti ir pailsėti, tai namuose vinilo plokštelių pasiklausau. Kantrybės semiesi namuose, šeimoje. Tik čia geriausiai pasiilsi, būdamas su šeima.
– Pats atstovavote Lietuvos rinktinei. Kaip pakito sirgalių požiūris į nacionalines komandas per 15 metų?
– Lietuvoje viskas yra išlikę daugmaž taip pat. Aišku, kai dar pats žaidžiau, tai labai buvo akcentuojama ir labai pasireikšdavo mūsų didžiavimasis šalimi būtent per krepšinį. Vėliava, himnas, tuo metu tai buvo kažkas naujo, kažkas ypatingo. Vis dėl to, viskas išlikę ir dabar panašiai. Kai išvykoje žaidėme prieš Nyderlandus, kai himną giedinyts lietuviai „pakėlė stogą“, tai šiurpuliukas tikrai nuėjo per nugarą.
– Šiurpuliukas nubėga, o ar pats dar jaudinatės prieš rungtynes?
– Jaudulys yra prieš rungtynes visuomet. Kartojiesi dalykus, žiūri užrašus, žiūri žaidybinį planą, bet kai prasideda rungtynės, kai kamuolys pakyla į viršų, tai viskas. Užsidaro sienos, lieka tik krepšinio aikštelė, lieki tu, žaidėjai ir priešininkas.
– Turite kokių „firminių“ motyvuojančių frazių komandai?
– Motyvuojančių frazių daug neturiu, yra paskatinančių frazių, bet tiesioginiame eteryje tokių dalykų sakyti negali (juokiasi).
– Jums asmeniškai negaila Latvijos rinktinės, kurios čempionate nebus?
– Latviai užsiaugino labai talentingą kartą, labai turi daug talentingų žaidėjų ir faktas, kad labai gaila. Žinau, kiek jie pastangų įdėjo dėl to patekimo į čempionatą. Gaila, bet noriu pasikartoti, kad džiaugiuosi, kad mes nuo pačių pirmų rungtynių į viską žiūrėjome ypatingai rimtai, nors būdavo ir tokių, kurie sakydavo, kad čia nesvarbu, ar kažką.
– Organizacija pirminius savo tikslus pasiekė. Tačiau kokie tikslai bus pačiame čempionate?
– Pirmiausia nereikia galvoti apie tikslus, palaukime burtų, o mums reikia galvoti apie pasiruošimą, svarbiausia, kad žaidėjai būtų sveiki, o tada galvosime nuo rungtynių iki rungtynių.
– Pirmenybių data sutaps su jūsų profesionalo karjeros pabaigos dešimtmečiu, pats dar pažaidžiate krepšinį?
– Krepšinio nežaidžiu. Nei karto nesu žaidęs (šypsosi). Sportuoti, pasportuoju. Paplūdimio tinklinis, tenisas, bėgiojimas, vaikščiojimas, bet krepšinio nežaidžiu.
– Ką palinkėtumėte rinktinės gerbėjams, laukiantiems skambių pergalių?
– Kantrybės, sėkmės ir gero palaikymo.
– Ačiū jums už pokalbį ir sėkmės besiruošiant pirmenybėms.
