Televizijos ir teatro aktorius Adolfas Večerskis, namie sugedus vandens čiaupui, niekada nekviečia meistrų. Kirviu ir plaktuku pasidarbuoti mėgstantis vyras sako taip pailsintis nuo psichologinio nuovargio.
Visai neseniai Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius A.Večerskis buvo pastebėtas iš prekybos centro išeinantis su vežimu remontui būtinų prekių. Vyras neslepia, kad namie visus darbus visada atlieka pats. Tiesa, remonto darbų organizatorė būna žmona.
Visada pasiruošęs
„Esu superaktyvaus poilsio šalininkas, nes kasdien daug skaitau, sėdžiu prie kompiuterio. Nuo įtempto skaitymo net vaizdas akyse pradėdavo lietis. Kartą nuėjau į optikos saloną, kad akinius skirtų. Bet ten dirbančios merginos patikino, jog mano regėjimas - puikus. Tada aš įsitikinau, kad tos merginos iš tiesų buvo tokios gražios, kaip ir atrodė, - šmaikštauja žinomas aktorius. - Dažnai mėgstu padirbėti fiziškai. O tąkart tapetus, klijus, volelį, peiliuką, vonelę įsigijau dėl to, kad pribrendus reikalui pasidarbuoti viską turėčiau po ranka.“
Tapetuoti sienas, pasak A.Večerskio, nėra pats mėgstamiausias jo užsiėmimas, tačiau visus namų remonto atlieka jis daro pats. Meistrų pagalbos jau seniai nebeprašo.
„Kartą išsikviečiau meistrą, kad tualeto bakelį sutaisytų. Tai aš jam šalia atsistojęs turėjau aiškinti, kaip tai daryti. O pinigus meistras vis tiek paėmė. Nesidalijo. Dėl to labai įsižeidžiau, - prisimena vyras. - O kitąsyk kviečiau meistrą dušo kabinai sutvarkyti. Už tokį paprastą, poros valandų darbą meistrui pasiūliau 200 litų. Jis atsisakė. Tada pamaniau: „Kodėl gi man pačiam neužsidirbus?“ Ir sėkmingai pataisiau kabiną pats. Viešpats taisyklė, skelbianti, kad reikia dalytis, šiais laikais nebegalioja. Bet ne dėl to, kad tu nenori duoti. O dėl to, kad kiti atsisako imti.“
Mokosi iš knygų
A.Večerskis yra prisipirkęs knygų apie namų ūkio darbus. Nepaisant to, kad viena knyga kainuoja tiek, kiek ir tapeto rulonas, naudingi patarimai remontuojant būstą labai praverčia. Ypač diskutuojant su žmona.
„Prisiskaitęs tokių knygų, jau žinau, kaip gražiai tapetuoti sienos kampą. Nes kai tokių knygų prisiskaito žmona, neleidžia man daryti, kaip aš noriu, - šypsosi jis. - Knygose apie paveikslų kabinimą prirašyta įvairiausių juokingų istorijų. Kai mes kalame vinį į sieną, būna dar juokingiau. Nes mūsų karštas diskusijas išgirsta visas rajonas.“
Edita Maželytė
