Seimas apsvarstė naujos redakcijos Teismų įstatymą ir pritarė nuostatai, kad administracinių teismų sprendimai kasacine tvarka galėtų būti skundžiami Aukščiausiajam Teismui, rašo „Lietuvos žinios“.
Per įstatymo projekto svarstymą neišvengta ginčų, nes netikėtai buvo pritarta Algimanto Matulevičiaus ir dar 13 Seimo narių pataisai, kuri numato, kad Aukščiausiasis Teismas (AT) - vienintelis kasacinis teismas, nagrinėjantis administracines, civilines, baudžiamąsias ir kitas bylas.
Po tokio posūkio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas prašė daryti svarstymo pertrauką. Anot jo, minėta nuostata griauna iki šiol nusistovėjusią tvarką ir viso svarstomo įstatymo esmę. Tačiau J.Sabatausko argumentai parlamentarų neįtikino ir klausimas buvo svarstomas toliau.
Lietuvoje šiuo metu egzistuoja bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Vieni nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, kiti - administracines. Pritarus parlamentarų siūlomai pataisai, kad AT yra vienintelė kasacinė instancija visų tipų teismų bylose, AT taptų ir bendrosios kompetencijos, ir specializuotas bylas nagrinėjančiu teismu. Tokia pataisa pasiūlyta siekiant paspartinti administracinių teismų darbą, nes esą juose bylos užsiguli, be to, jie galbūt piktnaudžiauja suteiktomis galiomis.
„Seimas rado valios ir pritarė principinėms mūsų nuostatoms. Apie jas skaitydamas metinį pranešimą užsiminė prezidentas Valdas Adamkus. Lietuvoje neturėtų būti net trijų „aukščiausiųjų teismų“ - AT, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) ir Konstitucinio Teismo, - vakar džiaugėsi A.Matulevičius. - LVAT galiausiai nebus paskutinė instancija, šio teismo sprendimus dar bus galima skųsti AT. Piliečiai galės kur kas geriau ginti savo interesus, nes kaip tik LVAT vyksta teisminiai ginčai su valstybinėmis institucijomis. Galutinai pritarus pataisoms įvyktų reali teisminės sistemos pertvarka, liautųsi uždaras interesų tenkinimas.“
Be to, Seimo narių grupė atkreipė dėmesį dar ir į tai, jog bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų veiklos sritys įstatymais sąlygiškai nors ir atskirtos, neretai ir vieniems, ir kitiems teismams nagrinėjant bylas tenka spręsti tų pačių teisės normų taikymo problemas. Pavyzdžiui, tarnybinį ginčą nagrinėjančiam Administraciniam teismui gali tekti taikyti atitinkamas darbo santykius reglamentuojančias teisės normas. Be to, būna atvejų, kai tarp šalių kilęs ginčas nėra grynai civilinis ar administracinis. Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose įtvirtinti vienodos teismų praktikos formavimo mechanizmai negali visiškai užtikrinti, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktika dėl tų pačių teisės normų taikymo nesiskirs.
Nesant kasacijos tam tikros kategorijos bylose, pažeidžiamas ir asmenų lygiateisiškumo principas. Juoba, kad administraciniams teismams teismingos bylos, kai ginčijami valdžios institucijų veiksmai arba neveikimas.
Rimantas VARNAUSKA
