Kas paskatina insulto atsiradimą, kokie yra pagrindiniai insulto požymiai ir ką daryti, kai jis ištinka kitą žmogų, pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius ir vedėjas, Santaros klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas neurologas, Lietuvos neurologų asociacijos ir Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis.
Iki šiol Santaros ligoninėje po insulto yra gydoma ir prezidento Valdo Adamkaus žmona ponia Alma Adamkienė. Moteris sparčiai sveiksta, šiuo metu ji perkelta į reabilitacijos skyrių.
Profesoriau, kaip paprastai būtų galima paaiškinti, kas yra insultas?
Insultas – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris atsiranda arba užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, arba įvykus kraujavimui kaukolės viduje.
Pirmuoju atveju smegenys negauna kraujo ir žūsta dėl šviežio kraujo, deguonies ir gliukozės stokos. Antruoju, plyšus kraujagyslei ar jos aneurizmai, išsilieja kraujas, jis užlieja smegenų dalį, kuri vėliau žūsta.
Ar insultai pagal simptomus yra skirstomi į tam tikras rūšis, tipus?
Taip, yra tam tikri ypatumai. Insultai būna įvairaus sunkumo, pasireiškiantys skirtingais simptomais, tai priklauso nuo to, kiek ir kuri smegenų dalis yra pažeista ir žuvusi insulto metu.
Galima būtų teigti, kad išeminis insultas (užsikimšus kraujagyslei) paprastai yra lengvesnis, o hemoraginis (kraujo išsiliejimas) – sunkesnis, tačiau insulto išeitis visgi daugiau priklauso nuo pažeidimo vietos ir dydžio galvos smegenyse.
Kokios priežastys paskatina insulto atsiradimą?
Insultą paskatina įvairūs veiksniai ir kraujagysles pažeidžiančios ligos: aterosklerozė, padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka. Taip pat ir širdies ligos – aritmija, širdies vožtuvų pažeidimas, miokardo infarktas. Pastarųjų ligų atveju širdies ertmėse susiformuoja krešuliai, kurie iš širdies patekę į aortą, stambiąsias kraujagysles, deja, gali pataikyti ir į galvos smegenų kraujagysles, jas užkimšti.
Yra ir genetinių priežasčių, pavyzdžiui, paveldimos ligos, skatinančios pernelyg aktyvų kraujo krešėjimą įvairiose kraujagyslėse, arba lemiančios ankstyvus kraujagyslių pažeidimus. Rečiau pasitaiko kitokios priežastys, pavyzdžiui, kaklo kraujagyslių atsisluoksniavimas, ilgai užsitęsęs stiprus galvos smegenų kraujagyslių spazmas.
Kokie yra pirmieji požymiai, kurie signalizuoja, kad žmogų galimai ištiko insultas?
Insulto simptomų gali būti įvairių, tačiau keletą iš jų būtina žinoti visiems, nes jie pasitaiko bene dažniausiai, pačioje insulto pradžioje. Jiems atsiradus, būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri pristatys susirgusįjį į gydymo įstaigą. Tokie požymiai yra:
- Vienos veido pusės nusilpimas – perkreiptas veidas, nefunkcionuoja viena veido pusė, ypač apatinė veido dalis.
- Staigus rankos arba visos kūno pusės nusilpimas – pavyzdžiui, žmogus staiga nebegali nulaikyti rankoje rašiklio, iškrenta laikomas puodelis. Pats žmogus ir aplinkiniai mato, kad ranka staiga tampa neklusni, nusilpusi ar net visiškai paralyžiuota.
- Kalbos sutrikimas – žmogus nustoja suprasti kitų žmonių kalbą arba pats kalbėti.
Bent vienas iš šių trijų paminėtų požymių pasitaiko 90 proc. visų insulto atvejų. Tik dešimt procentų insultų pasireiškia kitokiais požymiais, pavyzdžiui, akipločio iškritimu (staiga nustoja matyti, kas yra dešinėje ar kairėje regos lauko pusėje), viepusiu aklumu, staigiu pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimu. Plyšus aneurizmai ir prasidėjus kraujavimui, atsiranda labai stiprus galvos skausmas.
Atkreipiu dėmesį – tarp požymių nėra staigaus sąmonės netekimo, traukulių, sumišimo arba mirgėjimo akyse. Tokie simptomai dažniausiai būna kitų ligų atveju.
O ar būna atvejų, kai organizmas jau iš anksčiau pradeda siųsti signalus apie gresiantį insultą?
Taip, ir labai svarbu mokėti juos atpažinti, laiku kreiptis pagalbos, nes, nustačius gręsiantį insultą bei jo priežastis, neretai galima užkirsti kelią nelaimei.
Tai gali pasireikšti panašiais simptomais, kuriuos jau minėjau, tik tie atsiradę simptomai per gana greitą laiką savaime praeina, trunka kelias ar keliolika minučių, retesniais atvejais – iki valandos.
Tai gana klastinga situacija, nes išnykus simptomams žmogui atrodo, kad jis sveikas ir tokiu būdu jis gali nusiraminti, užmiršti. Minėti praeinantys simptomai vadinami praeinančiuoju smegenų išemijos priepuoliu. Tai iš esmės yra priešinsultinė būsena.
Kaip turėtų elgtis aplinkiniai ir artimieji, įtarę, kad kitam žmogui gali būti insultas?
Pirmiausia reiktų kviesti greitąją medicinos pagalbą. Greitosios pagalbos dispečeriai, gavę iškvietimą apie įtariamą insultą, paprastai paklausia trijų klausimų: ar žmogus gali nusišypsoti, ar geba išlaikyti pakeltas abi rankas, ir ar gali kalbėti, suprasti, ką jam sakote.
Jeigu bent vienas atsakymas yra teigiamas, turime įtarti insultą. Skubos tvarka yra siunčiama greitoji medicinos pagalba, atvyksta greitosios pagalbos darbuotojai, jei insulto įtarimas išlieka, ligonis gabenamas į artimiausią insulto centrą.
Taip pat labai svarbu kiek įmanoma nuraminti žmogų, namiškius, užtikrinti kvėpavimų takų praeinamumą. Labai svarbu kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti, kada atsirado pirmieji insulto požymiai, kokiomis ligomis pacientas dar serga arba sirgo neseniai praeityje, kokius vaistus šiuo metu vartoja. Tai yra esminiai kriterijai, renkantys gydymo taktiką, kai pacientas yra jau gydymo įstaigoje.
Ar teisinga manyti, kad insultas yra pagyvenusių žmonių liga?
Tik iš dalies. Be abejonės, insultas yra labiau įprastas tarp vyresnio amžiaus žmonių, kadangi jie dažniau serga pagrindinėmis ligomis, sukeliančiomis insultą, turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio perteklių. Tačiau jokiu būdu negalima sakyti, kad jauni žmonės insultu neserga. Jauno amžiaus insultu laikome jo atvejus, kai susergama iki 50 metų amžiaus. Ne išimtis ir pacientai, kurie insultu suserga mokykliniame amžiuje ar sulaukę 20 – 40 metų amžiaus.
Tik dera žinoti, kad jaunesnio amžiaus žmonių tarpe vyrauja kiek kitokios susirgimo priežastys. Rečiau randama aterosklerozė, padidėjęs kraujo spaudimas. Tačiau taip pat dažnai pasitaiko širdies ligos ir širdies ritmo sutrikimai. Lyginant su vyresniais pacientais, jaunesniems dažniau nustatomas kaklo arterijų atsisluoksniavimas, paveldimos genetinės insulto priežastys, o taip pat ir narkotinių medžiagų vartojimas, kas šiais laikais neabejotinai yra viena dažnesnių jauno amžiaus žmonių insulto priežasčių.
Koks gydymas dažniausiai yra skiriamas žmonėms, kuriuos ištiko insultas?
Svarbu išsiaiškinti, koks ištiko insultas– išeminis ar hemoraginis. Jeigu insultas yra išeminis, užsikimšus kraujagyslei, o tokių yra apie 85-88 proc. pasitaikančių insultų, per pirmąsias valandas galima taikyti šiuolaikinį specializuotą reperfuzinį gydymą, skirtą atkimšti smegenų kraujagyslei ir atstatyti smegenų kraujotakai per pirmąsias valandas. Toks kraujotakos atstatymas yra įmanomas dviem būdais – specialiais vaistai, kurie ištirpina krešulius (trombolizė), arba tiesioginiu būdu ištraukiant krešulį iš užkimštos kraujagyslės per įvestą kateterį (trombektomija).
Tiek vienas, tiek kitas būdas yra saugūs ir efektyvūs, juos taikant tik per pirmąsias kelias valandas nuo insulto pradžios. Vėliau kraujagyslės atkimšimas nebeturi prasmės, nes smegenys jau yra negrįžtamai pažeistos. Todėl yra ypač svarbu kiek galima greičiau atpažinti insultą ir pristatyti ligonį į tinkamą gydymo įstaigą – insulto centrą. Jeigu pacientas atvyksta pavėluotai, taikomas tik bazinis gydymas: gyvybinių funkcijų stebėsena ir užtikrinimas, kraujospūdžio ir kūno temperatūros kontrolė, komplikacijų profilaktika, ankstyva reabilitacija ir kt.
Tai irgi yra labai svarbu, tačiau ne taip veiksminga, lyginant su aukščiau minėtais smegenų kraujotaką atstatančiais gydymo būdais. Jie Lietuvoje yra prieinami, taikomi vis plačiau, yra didelė pažanga nuo 2014-ųjų metų, ir visuose didžiuosiuose miestuose yra bent vienas, o Vilniuje – du insulto centrai, kuriuose galima taikyti specializuotus išeminio insulto gydymo būdus. Viso tokių ligoninių Lietuvoje šiuo metu yra 11.
Kokios dažniausiai būna insulto pasekmės, ar būna taip, jog pacientui vėliau nelieka jokių liekamųjų reiškinių?
Pasitaiko, kai žmogus visiškai pasveiksta be jokių pasekmių net ištikus didelės apimties insultui – dažniausiai kaip tik tais atvejais, kai labai anksti pavyksta atstatyti smegenų kraujotaką, ištirpinus krešulį arba jį ištraukus per įvestą kateterį. Vis dažniau džiaugiamės tokiais puikiais gydymo rezultatais. Jeigu ir lieka padariniai po ištikto insulto, atstačius kraujotaką jie yra kur kas mažesni, lyginant su tais pacientais, kuriems kraujagyslė lieka užsikimšusi.
Dažnesnėms pasekmėms priskiriame vienos pusės galūnių nusilpimą, raumenų tonuso padidėjimą paralyžiuotose vietose, kalbos ir regėjimo sutrikimus. Be to, po insulto gali atsirasti ir pažinimo funkcijų sutrikimų, pasireiškiančių atminties, dėmesio orientacijos ir kitų protinių funkcijų pablogėjimu. Apie 50 proc. žmonių po insulto atsiranda depresijos požymių. Taip pat būna ir poinsultinis paralyžiuotos galūnės, peties ar alkūnės skausmas.
Ką patartumėte žmonėms, kaip būtų galima sumažinti insulto riziką?
Efektyviausios priemonės – insulto rizikos veiksnių vengimas, o juos nustačius – tinkama korekcija, remiantis įrodymais ir pripažintomis rekomendacijomis. Yra dalis insultų, kurių iš anksto nuspėti neįmanoma, pvz., aneurizmos plyšimas, genetinės priežastys ir kitos situacijos. Tačiau didelė dalis insultų atsiranda, turint ilgą laiką padidėjusį kraujo spaudimą ir jo negydant, sergant nepakankamai gerai kontroliuojamu cukriniu diabetu, esant žalingiems gyvensenos veiksniams (rūkymas, nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas).
Labai svarbu laiku diagnozuoti ir kuo anksčiau pradėti tinkamai gydyti širdies ligas ir ritmo-laidumo sutrikimus. Taikant kompleksines profilaktikos priemones, visų kraujagyslių ligų, tame tarpe ir insultų, skaičių galima labai ženkliai sumažinti, ką rodo kaimyninių Skandinavijos šalių patirtis. Naivu tikėtis, kad žmonės visiškai nustos sirgti insultais, tačiau Suomijoje per 10 – 15 metų, kreipiant reikiamą dėmesį insulto profilaktikai ir sveikai gyvensenai, insultų skaičių pavyko sumažinti labai reikšmingai.
