B. Vizgirdienė prisiminė pažintį su V. Adamkumi, kuri įvyko Amerikoje, prieš penkiasdešimt metų, kai prezidentas, važiuojant iš Čikagos, aplankė moters artimuosius.
„Vėliau aš koncertuodavau Čikagoje ir visoje Amerikoje, tad mes nuolat matydavomės, jis mane prisimindavo. Po to, kai jis buvo išrinktas prezidentu, mes susitikome Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, tad prie jo priėjusi paklausiau:
„Ar jūs kada nors įsivaizdavote, kad mes stovėsime vienas šalia kito ir jūs būsite prezidentas, o aš gyvensiu Lietuvoje?“. Jis atsakė, kad niekada to nebūtų pagalvojęs“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Adamkų gimtadienio šventės – kuklios
B. Vizgirdienė teigė, kad Valdo ir Almos Adamkų gimtadieniai būdavo privatūs – jie beveik niekada žmonių nekviesdavo į namus.
„Kai Adamkai įsikūrė Lietuvoje, prezidentas Valdas jubiliejinius gimtadienius darydavo tik Prezidentūroje, privačiame kambaryje, sukvietęs pačius artimiausius draugus iš Amerikos.
O kai ponia Alma sirgo, šventės buvo dar ramesnės ir kuklesnės. Ponia Alma sakydavo, kad jiems nepatogu švęsti savo gimtadienius viešai, nes būdavo daug žmonių, kurie šeimą pasveikindavo su gimtadieniu ir jie netilptų viename kambaryje.
Adamkai turėjo švęsti privačiai, kad neįsižeistų tie, kurių nekvietė arba buvo užmiršti. Jie nenorėjo nepatogumų ir buvo labai kuklūs žmonės“, – prisiminė B. Vizgirdienė.
Anot B. Vizgirdienės, anapilin iškeliavusi pirmoji ponia A. Adamkienė bičiuliams nuolat kartodavo, kad tol, kol V. Adamkus buvo prezidentu, tol jie niekada negalėjo gyventi privataus gyvenimo.
„Kadangi jie gaudavo nedaug privatumo, per šventes nuvažiuodavome į Prezidentūros kanceliariją ir asmeniškai, šiltai pasveikindavome. Jų kuklumas visada buvo aukščiau visko“, – pasakojo Birutė.
Įsimintos Adamkų vedybų sukaktuvės
Pokalbio metu artima Adamkų draugė B. Vizgirdienė prisimena ir dar vieną įsimintiną poros šventę – penkiasdešimtąsias vedybų metines, kurios buvo pilnos nuoširdumo ir gražių emocijų.
„Dalyvavome visi, kurie pažinome jį Amerikoje. <...> Pamenu, kad iš Čikagos tada atvažiavo labai daug draugų“, – pasakoja B. Vizgirdienė.
Moteris sakė, kad auksinės Adamkų vedybų sukaktuvės buvo ypatingos, nes tuo metu Lietuvoje tokie vieši pokyliai dar nebuvo įprasti:
„Sukaktuvės buvo rengiamos prabangiame restorane, žmonės buvo nepaprastai išsipuošę, sėdėjo prie gražiai padengto stalo. Taip pat pamenu, kad buvo rengiami šokiai, nes mes visi per gimtadienius buvome įpratę šokti.
Tai buvo vienas kartas, kai jie šventė viešai, prabangiai. Visgi, tai buvo V. Adamkaus kadencijos pradžia, tad nors žmonių buvo daug, jie buvo artimi Adamkų šeimai.“
Prisimena ir Almos Adamkienės laidotuves
Moteris sakė, kad pamena, kai per žmonos Almos laidotuves jautrūs V. Adamkaus žodžiai ją sugraudino.
„Per laidotuves jam sakiau, kad jei kažko reikia – iškart sakytų. Jis pažiūrėjo į mane, pirštu parodė į ponios Almos karstą ir pasakė: „Va, ko man reikia – bet to jau nebeturiu.“
Tai mus su vyru labai sugraudino. Žinau, kad jam labai sunkūs laikai, tačiau jis turi viską išgedėti. Gal laikas bent šiek tiek sušvelnins jo savijautą“, – mintimis dalijosi B. Vizgirdienė.
