Šio sezono Lietuvos moterų rankinio lyderių komanda Kauno „ACME-Žalgiris“ šeštadienį pradeda Europos „Iššūkio“ taurės turnyro kovas. Šeštadienį žalgirietės Sporto halėje kausis su Čekijos klubu „DHK Banik“, praneša hczalgiris.lt.
Rungtynių pradžia – 13 val., įėjimas nemokamas. Atsakomoji dvikova po savaitės vyks Čekijoje, Mosto mieste. Į kitą etapą pateks poros nugalėtojos.
Kauno rankininkės Europos taurės turnyre dalyvaus po 23 metų pertraukos. Šios rungtynės ypatingos ir tuo, kad prieš 45 metus „Žalgirio“ moterų rankinio komanda laimėjo Europos čempionių taurę. Legendinės komandos žaidėjos bus pagerbtos per „ACME-Žalgirio“ – „DHK Banik“ rungtynes.
Apie „ACME-Žalgirio“ pasirengimą Europos taurės turnyro rungtynėms – pokalbis su komandos vyriausiuoju treneriu Antanu Skarbaliumi.
- Treneri, kaip vertinate pasirengimą Europos taurės turnyro kovoms?
- Pasirengimo struktūra buvo labai gera: dalyvavome dviejuose tarptautiniuose turnyruose Čekijoje ir Lietuvoje, neseniai žaidėme Baltijos lygoje su dviem Baltarusijos klubais ir jau sužaidėme aštuonerias šalies čempionato rungtynes. Tačiau pats pasirengimo lygis kol kas yra ne toks, kokio norėtųsi, pagal potencines galimybes komanda turėtų žaisti geriau. To priežastis – rankininkėms trūksta aukšto rango tarptautinių varžybų patirties, tokių sportininką grūdinančių kovų, kurios lemia tavo tolimesnę ateitį. Tokios rungtynės ir bus su Čekijos ekipa: laimėsime - žengsime toliau, pralaimėsime – iškrisime. Baltijos lygoje, kai žaisdamos su profesionaliomis Baltarusijos komandomis susidūrė su daug stipresne jėga, merginos žaidė netikėdamos, kad gali laimėti. O kai žaidi nepasitikėdamas savo jėgomis, kenčia žaidimo kokybė. Todėl ir sakau, kad reikia tokio lygio varžybų patirties. Jeigu Europos taurės varžybose dalyvausime tik kas trečią dešimtmetį, tai netobulėsime. Būtina eiti į tarptautinę areną ir po kelerių metų joje jau galbūt galėsime kautis kaip lygiaverčiai varžovai.
- Ar visos pajėgiausios komandos rankininkės galės kautis su „DHK Banik“ ekipa?
- Tikrai nežais Justina Darulytė. Ji dėl nugaros skausmų nerungtyniauja jau pustrečio mėnesio. Tai rimtas nuostolis komandai, kiekviena labiau patyrusi žaidėja mums yra be galo svarbi.
- Komandos lyderės nesikeičia?
- Taip, tai kapitonė Gabija Vidūnaitė, Justina Balzarevičiūtė, šiemet į Lietuvos rinktinę jau kviečiama Audinga Kniubaitė. Bene tvirčiausias mūsų ramstis – Dovilė Ilčiukaitė. Kai kurias rungtynes jau pagal galimybes sužaidė į komandą sugrįžusi Neringa Palionytė. Kiek silpniau kol kas žaidžia vartininkė Vita Urbonaitė. Ir kitoms rankininkėms dar trūksta stabilesnio žaidimo.
- Antradienį ir trečiadienį komanda turėjo dvi laisvas dienas. Kodėl?
- Tai ir įprasta, ir šiek tiek neįprasta treniruočių metodika. Mes ją taikome. Yra laki profesoriaus Juozo Skvernevičiaus frazė: „Sportininkas stiprus, kai jis pailsėjęs.“ Bet prieš tai jį reikia „pakrauti“. Savaitgalį žaidėme dvejas rungtynes, po jų reikėjo jėgos ir atsigavimo treniruočių. Tad komanda buvo „pakrauta“, po to - dvi dienos poilsio ir dar dvi dienos treniruočių, o šeštadienį – rungtynės. Jeigu komanda būtų profesionali, treniruočių metodika būtų kitokia, poilsis būtų trumpesnis, nes profesionalams reikia mažiau laiko atsigauti po krūvių nei mėgėjams.
- Su Čekijos ekipa tarptautiniame turnyre rugsėjį sužaidėte lygiosiomis. Ką naujo apie jas dar sužinojote?
- Jos pirmauja bendrame Čekijos-Slovakijos čempionate, kuriame žaidžia 13 komandų. Kiek žinome, sudėtis ta pati, kuri žaidė su mumis turnyre. Tačiau neturėjome nei žmogiškųjų, nei finansinių resursų nuvažiuoti į Čekiją nufilmuoti jų rungtynių.
- Kaip vertinate savo auklėtinių galimybes įveikti čekių barjerą ir prasibrauti į antrąjį etapą?
- Čekijos rankinio lygis yra aukštas, tačiau tikiu, kad galime su šia komanda varžytis. Mano auklėtinės nusiteikusios labai kovingai, sieks pergalės. Manau, vyks įnirtinga kova, tad rungtynės turėtų būti labai įdomios. Kad ir kaip viskas baigtųsi, žaidėjos įgaus taip reikalingos tokių varžybų patirties, kuri pravers ateityje. Turime dalyvauti Europos turnyre, kad komanda tobulėtų. Ir rankininkės, žaisdamos aukštesniame lygyje, būtų labiau suinteresuotos likti komandoje, o ne važiuoti į užsienio klubus.
