Buvęs energetikos ministras, investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ investicijų į energetiką ir infrastruktūrą fondo (BEIF) valdymo komandos narys Jaroslavas Neverovičius teigia, kad jeigu „Achema“ pasirašys sutartį su „Statoil“ dėl SGD pirkimo, tai nustatys tam tikras kainų lubas ir rusiškoms gamtinėms dujoms.
„Dėl „Gazprom“ matau pliusus. Jie („Achema“ ir „Statoil“ - BNS) nustato tam tikra prasme lubas savo pagrindiniam kontraktui, jeigu pavyktų sumedžioti geras kainas dujų, ypač vasarą, tai irgi tam tikras labai stiprus signalas dėl kainos vamzdyje ir derybinės pozicijos stiprinimas. Manau, čia yra labai daug pliusų to, ką jie daro, daug išminties“, - BNS sakė J.Neverovičius.
Jo nuomone, tai yra pirmasis žingsnis į realios Baltijos šalių dujų rinkos kūrimą. Tačiau J.Neverovičius prognozuoja, kad „Gazprom“ ir toliau išliks pagrindinis dujų pardavėjas Lietuvai - jis tiesiog turės prisitaikyti prie SGD kainų.
„Aš esu įsitikinęs, kad šitas veiksmas, kurį dabar mes matome, yra tik įžanga į daug svarbesnius pasikeitimus dujų rinkoje, kur SGD pusė atliks labai svarbų vaidmenį. Gal ne pagrindinį, nes aš įsivaizduoju, kad dabartinis pagrindinis mūsų tiekėjas ir sieks juo likti, neabejoju, kad jis sieks išlaikyti savo rinkos dalį, maksimalizuojant savo pelną, bet per SGD pusę kaip valstybė, taip ir įmonės galės ilgalaikėje perspektyvoje užsitikrinti diversifikavimą ir kainų lubas“, - tikino energetikos ekspertas.
J.Neverovičius mano, kad svarbius kainos pokyčius lems ir SGD importas iš JAV, be to, Lietuvos dujų jungtis su Lenkija turėtų dar labiau išplėsti galimybes sudaryti įvairius sandorius.
Anot J.Neverovičiaus, „Achemos“ ir „Statoil“ sutartis palengvintų ir Klaipėdos SGD terminalo darbą, be to, sumažintų jo išlaikymo tarifus vartotojams.
„Iš technologinės pusės padidins terminalo apkrovimą, kas labai nudžiugins inžinierius, kurie sėdi laive, nes jiems reikia dirbti ant tos ribos technologinės ir jiems bus daug lengviau dirbti, kai tų dujų eis pro terminalą. Antra vertus, reguliavimas yra taip sureguliuotas, kad tos veiklos pajamos iš terminalo bus nukreiptos visų pirma į tarifo mažinimą - ne į „Klaipėdos naftos“ pelno didinimą“, - tikino J.Neverovičius.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas BNS teigė, kad dėl šio sandorio galima tikėtis „Gazprom“ kainų kitimo, tačiau didelio sukrėtimo rinkoje nebus, mat Lietuvoje sumažėjo dujų vartojimas.
„Visada, jeigu pardavėjas mato, kad pirkėjas gali nueiti pas kitą, jis pasidaro lankstesnis. Kada buvo galima pirkti tik iš vieno, pardavėjas diktavo sąlygas“, - BNS sakė V.Jankauskas.
„Niekur nesidės „Gazprom“, mūsų Europos rinka stabili - ji nedidėja, nors visi svajojome, kad dujų vartojimas augs. Kitas dalykas, kiek „Gazprom“ nesipūstų, kitų variantų nelabai turi. Su Turkija santykiai baisūs, su Kinija jeigu bus, tai bus tik po 20 metų, Europa lieka vienintelis pagrindinis eksporto objektas, todėl nori nenori turi taikytis prie žaidimo taisyklių“, - pridūrė jis.
Tačiau, jo nuomone, „Achema“ nepaskatins daugiau įmonių naudotis terminalu, mat nebeliko kam pirkti dujų.
„Ką mes beišjudinsime, jeigu dauguma praktiškai pabėgo nuo dujų. Jau praėjusiais metais, preliminariais skaičiavimais, buvo turbūt 70 proc. biokuro dalis, ir šilumos tiekėjai siekia iki 80-85 proc. padidinti biokuro dalį. Ir visai realu, kai Vilniuje, Kaune bus naujos elektrinės kūrenamos šiukšlėmis ir biokuru. Ir lieka tik namuose dujos, privatūs vartotojai ir Elektrėnų blokas, tad nelabai yra ką išjudinti“, - BNS teigė V.Jankauskas.
Jo nuomone, siekiant didinti dujų vartojimą, reikėtų vietoj atominės elektrinės projekto svarstyti lanksčios dujų elektrinės statybos galimybę: „Ar nereikėtų galvoti apie dujomis kūrenamą elektrinę vietoj visiems nusibodusios atominės ir galbūt pastatykime šiuolaikinę dujinę elektrinę, kuri galėtų lanksčiai reaguoti“.
„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas pirmadienį BNS patvirtino, kad sutartį su „Statoil“ ketinama pasirašyti iki sausio pabaigos. Kol nėra galutinio susitarimo, daugiau sutarties detalių jis teigė negalintis komentuoti.
„Gazprom“ trims pirmiems šių metų mėnesiams visiems Lietuvos dujų pirkėjams pasiūlė naują kainos formulę, kuri neleidžia dujoms pigti taip greitai kaip nafta. Pagal ją dujų importo kaina sausį siekia apie 19 eurų už megavatvalandę (gruodį ji buvo 16,5 euro). „Achemos“ vadovas teigė, kad įmonei buvo pasiūlytos kiek kitokios sąlygos.
BNS šaltinių duomenimis, bendrovės ketina pasirašyti vienerių metų trukmės dujų tiekimo sutartį, pagal kurią „ Achema“ šiemet įsigytų apie 500 mln. kubų dujų, už kurias mokėtų mažiau nei iš „Statoil“ perka valstybės kontroliuojama dujų prekybos bendrovė „Litgas“. Per metus bendrovė atsigabentų 6 laivus - dėl to deramasi su „Klaipėdos nafta“.
Be „Achemos“, „Statoil“ dujas nuo 2014-ųjų pabaigos perka ir valstybės kontroliuojama dujų prekybos bendrovė „Litgas“, kuri baigia derybas dėl metinio perkamų SGD kiekio sumažinimo bei kainos koregavimo. „Achemai“ pasirašius sutartį, Lietuva iš Norvegijos pirks beveik pusę jai reikalingo dujų kiekio - beveik 1 mlrd. kubų, o kitą pusę ji toliau pirks iš buvusio pagrindinio tiekėjo „Gazprom“.
Lietuvai 2014-ųjų pabaigoje pasistačius Klaipėdos SGD terminalą, valstybė įgijo alternatyvų dujų šaltinį ir tapo nebepriklausoma vien tik nuo „Gazprom“, kuris dar anksčiau - 2014 metų pavasarį - sumažino dujų kainą Lietuvai apie 20 proc.
Šiuo metu Lietuvos šilumos gamybos sektorius naudoja apie trečdalį dujų, o visas ūkis per pastaruosius metus dujų vartojimą sumažino maždaug trečdaliu.
