Anot bendrovės atstovės, ši suma paremta dabartiniais skaičiavimais.
„Gamyklos procesų transformacija į žaliąją chemiją bus vykdoma etapais, per ateinančius 10-15 metų nuosekliai mažinant poveikį aplinkai. Dabartiniais skaičiavimais, tai iš viso kainuos per 2 mlrd. eurų“, – BNS sakė „Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.
Pasak jos, konkretūs darbai nesuplanuoti, tačiau patvirtinta ilgalaikė dekarbonizacijos strategija, susijusi su Europos Sąjungos (ES) tikslais mažinti pramonės įmonių taršą.
„Patvirtinta grupės strategija ir numatytos investicijos yra glaudžiai susijusios su Europos žaliuoju kursu“, – sako įmonės atstovė.
Neseniai papildytoje 2021–2027 metų ES investicijų programoje iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir nacionalinių lėšų Lietuvoje numatoma investuoti 309 mln. eurų, iš kurių 144,3 mln. eurų bus skirta daliniam „Achemos“ žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų pirmojo etapo finansavimui.
Finansų ministerija teigia, kad paramos suma apima tiek ES investicijas, tiek privalomą 15 proc. finansavimą nacionalinėmis ar privačiomis lėšomis.
„Iš TPF „Achemos“ projekto finansavimui numatyta 122,65 mln. eurų ES investicijų. Likusi suma – kofinansavimas iš privataus verslo lėšų“, – BNS pranešė ministerija.
J. Macelytės teigimu, europinė parama labai svarbi permainas pradedančiai įmonei.
„Numatyta ES parama pirmajam etapui yra itin svarbi šio projekto pradžiai. Pirmojo etapo įgyvendinimas užtikrins tvarios pramonės ateitį šalyje ir įgalins naujų kompetencijų ugdymą, kurių itin reiks, kad būtų pilnai įgyvendinta ši ilgalaikė strategija“, – teigia ji.
Pasak Finansų ministerijos, „Achema“ yra taršiausia Lietuvos pramonės įmonė ir pagamina apie 41 proc. šalies apyvartinių taršos leidimų sistemoje numatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
