Pakruojietis Pranciškus Zanišauskas prieš porą metų Lietuvoje pripažintas geriausiai tvarkantis privačią miško valdą, pagal šių metų žemės mokesčio deklaracijas apmokestintas kaip apleistų plotų savininkas.
Į pakruojiečio miškų apleistus žemės plotus pagal palydovo nuotraukas įskaičiuoti jo paties lėšomis tiesti miško keliukai, tvarkomi ir prižiūrimi grioviai, miško upeliai ir net proskynos elektros tinklų linijoms bei keli hektarai jo paties sodintų jaunuolynų.
Mokesčio deklaracijos pribloškė
P. Zanišauskas, gavęs šiemetines žemės mokesčių deklaracijas, buvo šokiruotas. Vyras paskaičiavo, kad per visus jo turimus miškus, šiemetinėse deklaracijose nurodoma esant apie 6 hektarus apleistų žemių.
„Nebegaliu nei naktį miegoti. Esu paverstas kažkokiu nesusipratusiu apsileidėliu“, – sakė vyras.
Jis yra 2011-aisiais šalyje skelbto konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ pirmosios vietos laimėtojas.
Tuomet P. Zanišauskas buvo įvertintas už tvarkingus miško keliukus, kuriuos nutiesė savo lėšomis, sutvarkytus ir nuo bebrų išvartų valomus miško griovius bei upelius, rekultivuotas žvyrduobes bei paties sodintus ir ugdomus jaunuolynus.
Dabartinėse žemės mokesčio deklaracijose visi šie plotai pateko į apleistos žemės žemėlapį ir yra apmokestinti aukščiausiu 4 procentų mokesčio tarifu.
Žemės mokesčių mokėjimo terminas įpusėjo, delsiant juos sumokėti gali tekti ir delspinigiai.
P. Zanišauskui šiemet mokesčių priskaičiuota beveik du kartus daugiau nei pernai, kol nebuvo įsigaliojęs pakeistasis Žemės mokesčio įstatymas.
Klaidas taisyti vėlu
Apleistos žemės žemėlapiai internetinėje erdvėje buvo paskelbti pavasarį, savininkai paraginti iki liepos 1-osios apie pastebėtus netikslumus informuoti Valstybės žemės fondą.
Pakruojietis, daugiau laiko praleidžiantis miške, nei namuose, tais žemėlapiais nepasidomėjo, o klaidas mokesčių deklaracijose pastebėjo tik jas gavęs.
„Dar neapsisprendžiau, ką darysiu su tokia neteisybe, bet jei ilgai lauksiu – dar antstoliai pasibels“, – aklavietėje jaučiasi atsidūręs miško savininkas.
Klaidas taisyti jau per vėlu. Taip pasakė Mokesčių inspekcijoje, kai kreipėsi dėl jų ištaisymo.
Mokesčių tarifą apleistų žemių savininkams nustatyti buvo pavesta savivaldybėms. Pakruojo rajono savivaldybės taryba, kaip ir daugelis šalyje, pasirinko maksimaliausią – 4 procentų tarifą.
Vietos politikų sprendimu, Pakruojo rajone apleistais plotais palaikyta ir žemė, su nuoroda „kita žemė“.
Taip P. Zanišausko puoselėjami miškų plotai deklaracijose tapo apleisti ir apmokestinti didžiausiu mokesčio tarifu.
Sprendimas – nesusipratimas
Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis žino apie šių metų žemės mokesčio klaidas ir pats aukščiausiu tarifu sumokėjo už lauko keliuką savo sklype.
„Jokios logikos. Kaip į tą sąvoką „kita žemė“ palindo keliai ir grioviai, negaliu atsakyti, – „Šiaulių kraštui“ sakė J.Pupinis, komentuodamas rajono Tarybos sprendimą.
Savivaldybėje rengiant šio sprendimo projektą buvo sudaryta darbo grupė. J.Pupinis teigia buvęs poroje posėdžių.
„Niekas nemanė, kad taip atsitiks. Čia gavosi velniai žino kas“, – vietos politikų ir valdininkų nuleistą mokestį komentavo vedėjas.
J.Pupinio teigimu, jis už keliuką savo žemėje sumokėjo apie 30 litų. Tačiau dėl tokios menkos sumos jiems susigrąžinti neketino gaišti.
FAKTAI
* Nuo šių metų pradžios šalyje įsigaliojo pakeistas Žemės mokesčio įstatymas. Jis nustatomas pagal žemės vertę.
* Apleistos žemės plotų žemėlapis sudarytas dirbtinio Žemės palydovo pagalba. Šių plotų nustatymo tvarką reglamentuoja Žemės ūkio ministerijos Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašas.
* Lietuvoje daugiau nei 122 tūkstančiai sklypų priskirti apleistiems, kuriems dauguma šalies savivaldybių nustatė maksimalų 4 procentų mokesčio tarifą. Numatyta bendra mokesčių suma – 3,5 mln. Lt.
Janina Vansauskienė / Šiaulių kraštas