Šiandien neįvertiname daugelio dalykų kuriuos laikome savaime suprantamais. 8 valandų darbo savaitė, draudimas gamyklose išnaudoti vaikus, vergovės draudimas ar saugos diržų naudojimas atrodo natūralūs dalykai, kuriuos padiktavo sveikas protas.
Vis dėlto dar visai neseniai darbdaviai iki pamėlynavimo bandė įtikinti, kad šie sprendimai sunaikins verslą.
Vaikų darbo uždraudimas šiandien daugelyje valstybių atrodo normali ir būtina praktika, tačiau dar 1903 metais JAV stiklo pramonės atstovai vieningai tvirtino, kad įstatymai, draudžiantys vaikų iki 14 metų darbą, sužlugdys Amerikos stiklo industriją. Tuo metu šie pramonininkai žadėjo teismuose ir viešojoje erdvėje kovoti tol kol toks įstatymas bus panaikintas.
JAV pilietinio karo išvakarėse ginčas dėl vergovės panaikinimo buvo labiau ekonominis nei moralinis, nes Pietinės valstijos, kuriose buvo plėtojamos medvilnės plantacijos baiminosi, esą panaikinus vergovę ši žemės ūkio šaka neatlaikys konkurencijos ir žlugs. Tuo metu didelę dalį plantacijų darbuotojų vis dar sudarė vergai.
Plantacijų savininkai įtikinėjo, kad medvilnės auginimas ir laisvi darbuotojai yra du nesuderinami dalykai, nes tokie žmonės derliaus nuėmimo metu gali paskelbti streiką dėl atlyginimų padidinimo ir nuvaryti žemvaldį į bankrotą.
Nepatiko JAV magnatams ir siūlymas sutrumpinti darbo dieną iki 8 val. 1919 metų „The New York Times“ rašė kad planai sutrumpinti geležinkelio darbuotojų darbo dieną bendrovėms kasmet kainuos 50 mln. JAV dolerių, o netrukus jų pavyzdžių paseks ir kitų profesijų darbuotojai. Tuo metu geležinkelių savininkai rimtai baiminosi galimo bankroto.
Ne ką mažiau gasdino ir socialinės apsaugos sistema. 1935 metų „The New York Times“ prognozavo, jog tokios naujovės užkirs kelią Amerikos klestėjimui. Tuo metu darbdaviai tikino, kad socialinės apsaugos mokčesiai tik padidins produkcijos kainas ir nedarbą.
Tabako reklamos draudimas sunkiai skynėsi kelią per JAV įstatymų leidėjus. 1969 metais tabako pramonės atsotvai sėkmingai įtikino, kad tabako gaminių reklama nėra niekaip susijusi su rūkančiųjų skaičiaus augimu.
Kiek anksčiau 1939 metais verslininkai tikino, kad akcizo mokestins tabako gaminiams sužlugdys smulkias JAV parduotuvėles.
1913 metais JAV darbdaviai stojo prieš minimalaus atlyginimo didinimą. Tuo metu verslininkai bandė įtikinti, kad neigiamas minimalios algos padidinimo pasekmes labiausiai pajus silpnos, lėtos, nekvalifikuotos ir vyresnio amžiaus moterys bei merginos. Anot jų, gamintojai neišgalintys mokėti tokioms darbuotojoms diskriminacinius atlyginimus, bus priversti jas atleisti ir samdyti tik patyrusius vyrus, kurie produktyviau atlieka vieną ar kitą darbą.
Automobilių pramonė iš pat pradžių taip pat spyriojosi saugumo naujovėms. 1957 metais JAV automobilių gamintojai norėjo įtikinti, kad negalima vairuotojų versti naudoti saugos diržus. Anot jų, tai asmeninis vairuotojo reikalas.
Belieka tik spėlioti kokie darbdavių argumentai, kuriuos tenka girdėti šiandien ateities kartoms atrodys absurdiški ir prasilenkiantys su tikrove?
