Kai Vakarų šalių ekonomikų augimas lėtėja, kompanijos vis dažniau žvalgosi plėtros galimybių besivystančiose rinkose. Tai reiškia, kad jos tikisi, jog ateities lyderiai ne tik pažinos šias rinkas, bet ir praleis jose nemažai laiko, rašo „BusinessInsider.com“.
Nepaisant to, daugelis verslo mokyklų nepakankamai stengiasi norėdamos išmokyti studentus apie pasaulinę verslo aplinką, mano IESE verslo mokyklos dėstytojas Pankajus Ghemawatas. Jis teigia, kad praktinės pastangos išmokyti tarptautinių aspektų dažnai yra ribojamos geografijos: studentai šias šalis gali aplankyti tik trumpai, mat kelionės į jas užtrunka kelias dienas ir retai kada ilgiau nei savaitę-dvi. Tai pernelyg trumpas laikotarpis, kad galėtų pasitarnauti produktyviai.
„Tad efektas yra mažas arba jo visai nėra, - aiškina P. Ghemawatas. – Taigi žmonės negali susipažinti su šalies realijomis. Jeigu mokykla gali sau leisti tik tiek, daug produktyviau bus išleidus studentą savaitei ar dviem ir suteikus tam tikrus orientyrus. Tada sėkmingos patirties galimybės išauga.“
Jis priduria nerimaujantis, kad savaitė besivystančioje rinkoje gali būti net ir blogesnis sprendimas nei nedaryti nieko, mat žmonės gali iš šalies išvykti susidarę klaidingą įspūdį.
Be to, studentai turi menką supratimą apie globalizaciją. Kai P. Ghemawatas klausia savo studentų, kiek procentų telefonų skambučių yra tarptautiniai, jie spėja, kad apie 40 proc. Tačiau iš tiesų jie tesudaro vos 2 proc.
„Viskas nėra taip globalu, kaip mes įsivaizduojame. Tai reiškia, kad pasirengimas ir įgūdžiai bendraujant su besivystančiomis rinkomis yra ypač svarbūs. Skirtingos rinkos vis dar išlieka labai nepanašios, ir įsivaizduoti, kad visur pasaulyje vyksta tas pats yra pirmas žingsnis link klaidos“, - aiškina dėstytojas.
Jis sako, kad verslo mokyklos nepakankamai moko, kaip suvokti globalizacijos ribas ir įgūdžių, kaip geriausiai tai padaryti.
„Per keletą dešimtmečių menkai pasistūmėjome į priekį. Vis dar manome, kad pasaulis yra vieni namai, nebent susiduriame su skirtumais labai šokiruojančiai. Tuomet atkreipiame dėmesį“, - aiškina jis.
P. Ghemawatas sako, kad mokant studentus daugiau apie globalizacijos procesus, verta kritiškai žiūrėti į informaciją, pateikiama internete. Kitaip galima skaudžiai nukentėti verslo srityje.
Klestinti vartotojų klasė vien Kinijoje bei Indijoje gali būti verta apie 10 trln. JAV dolerių ateinančiais metais, tad tokios kompanijos kaip „Unilever“ sėkmingai augina pardavimus tikslingai rengdamos strategijas besivystančioms rinkoms. Taigi kitoms kompanijoms vis sunkiau bus pasiekti gerų rezultatų tose šalyse, ypač, jei jos nebus išbandžiusios ten savo jėgų. Tad kompanijos ieško naujo tipo lyderių. Regis švietimo sistema, sukurta juos ugdyti, vis dar bando pasivyti naujausias tendencijas.
