Uždrausti abortus ar suteikti moteriai pasirinkimo laisvę? Visose šalyse, kuriose pradedama svarstyti ši tema, kyla emocijų audros.
Ir nieko keista, nes vieni vadovaujasi humanistiniu požiūriu, kad tik užsimezgusį gemalą būtina išsaugoti, kiti gina moters teisę į savo kūną ir laisvą apsisprendimą, turėti vaiką ar ne. Kur daug emocijų, ten protas prityla.
Mūsų rajono medikų ir laikraščio skaitytojų nuomonės šiuo klausimu beveik sutapo - jie mano, jog šiuo metu Lietuvoje uždrausti abortus būtų pernelyg skubotas žingsnis. Bet išklausėme ir kitaip manančių pašnekovų.
Būtų daugiau mirčių
“Būtų katastrofa”, - taip vienareikšmiškai padėtį šalyje, jei būtų uždrausti abortai, apibūdino Akušerijos skyriaus vedėjas Gediminas Vaičiūnas. Į šį žodį gydytojas sutalpino savo keliasdešimties metų darbo patirtį.
G.Vaičiūnas dar nepamiršo, kaip prieš tris dešimtmečius daug Šilutės moterų daryti abortus važinėjo į Tilžę (tuomet - Sovetską). Daug jų grįždavo sužalotos, ne vieną teko iš naujo operuoti, mat būdavo pašalinta tik dalis vaisiaus, būta ir mirčių.
“Jei dabar Lietuvoje abortus uždraus - bus tas pats. Mūsų moterys taps neoficialios turistės, kokios dabar yra lenkės - jos važinėja į Lazdijus, į Baltarusiją ir ten atlieka abortus. Bus tik daugiau komplikuotų atvejų ir mirčių”, - prognozuoja G.Vaičiūnas.
Tikslios statistikos nėra
Pernai Šilutės ligoninėje atlikti 139 abortai, penkios iš šių moterų dar nebuvo gimdžiusios, tad jos ypač rizikavo. Po vieną nėštumo nutraukimą darė 14-metė ir 45-metį peržengusi moteris, 4 atlikti 15-17 metų merginoms, o didžiausias abortų skaičius - 39 - tenka 25-29 m. amžiaus moterims.
Tačiau šie skaičiai anaiptol neatspindi tikrosios padėties, o tikslios statistikos, anot G.Vaičiūno, šiandien nepateiks niekas. Juk kiekviena moteris gali išvažiuoti į kitą miestą, visoje šalyje veikia ir daugybė privačių ginekologijos kabinetų. Vedėjas mano, jog realus skaičius būtų dar bent pusė nuo 139...
Vis dėlto abortų mažėja, ir ginekologai svarsto, jog tam įtakos turi ir moterų švietimas, įvairių kontraceptikų ir spiralių naudojimas.
Ateina tik apsvarsčiusios
G.Vaičiūnas mano, jog teisė spręsti gimdyti ar ne turi būti palikta tik pačiai moteriai ir jos šeimai. Juk gyvename ne viduramžiais - XXI amžiuje. Ir nereikia manyti, kad sprendimą negimdyti pastojusi moteris priima taip lengvai.
“Aišku, yra ir tokių (žinau keletą), kurioms tokios operacijos per metus prireikia 10 ir daugiau kartų ir kurios jai ryžtasi stebėtinai lengvai”, - sako G.Vaičiūnas. Bet kitos, gydytojo teigimu, ateina nemiegojusios ne vieną naktį, ilgai svarsčiusios visus “už” ir “prieš”, neslepia ir ašarų išliejusios... Ir ateina tik tos, kurios gerai supranta, jog savo kūdikiui negalės suteikti visaverčio gyvenimo.
Kokiam socialiniam sluoksniui priklausančios moterys dažniausiai daro abortus? Skyriaus vedėjas neiškiria nė vieno - medikų pagalbos prireikia ir skurdžiai besiverčiančioms daugiavaikėms mamoms, ir moksleivėms, ir išsilavinusioms, gerą socialinę ir materialinę padėtį pasiekusioms moterims. Gydytojai kiekvieną jų įspėja apie galimas tokios operacijos pasekmes ir komplikacijas, vieną kitą ir perkalbėti pavyksta.
Kontraceptikai - brangus “malonumas”
Kad abortų žymiai sumažėjo, pastebėjo ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro akušerė ginekologė Aušra Venckuvienė. Anksčiau gydytojai tekdavo į ligoninę šiai operacijai kasdien paguldyti po 10 ar net 15 moterų, dabar būna vos kelios (ar net - nė vienos) per mėnesį.
A.Venckuvienė mano, jog tai - švietimo pasekmė. Vis daugiau moterų ir net moksleivių naudoja kontraceptikus, ateina dėl to pasitarti su gydytoja. Tačiau nereikia pamiršti, kad jie labai brangus “malonumas” - mėnesio dozė kainuoja ir 30, ir 50 litų.
Oficiali nėštumo nutraukimo kaina šiuo metu yra 116 litų.
Gydytoja pastebi, jog į ją besikreipiančios net ir socialinės rizikos grupės šeimų moterys randa tokią sumą. Bėda tik, kad dar vis pasitaiko ateinančių per vėlai, kuomet nėštumo nutraukti jau nebegalima.
Jei būtų uždrausti abortai, A.Venckuvienė taip pat prognozuoja “abortinio turizmo” sprogimą, kaip nutiko kaimyninėse valstybėse. Tačiau nereikia pamiršti, kad pavyzdžiui, Anglijos, Airijos, kitų šalių, kuriose abortai uždrausti, vyriausybės prieš tai padarė kitus žingsnius - kontracepcijos priemonės jose yra nemokamos. “Kol Lietuvos moterims ši našta nebus palengvinta, manau, draudimai nieko gero neduos.
Žmonės turi turėti pasirinkimo laisvę”, - sako gydytoja.
Beglobių būtų daugiau Beveik vienareikšmiškai medikams pritarė ir mūsų kalbinti šilutiškiai.
Judita, 20-metė studentė:
- Žinodama, kokiomis sąlygomis šiandien Lietuvoje auga tūkstančiai vaikų, esu prieš tokį įstatymą. Daugybė vaikų vaikšto alkani ir tiesiogine žodžio prasme basi, negali mokytis - nebaigia net ir vidurinės mokyklos, nekalbant jau apie specialybės įsigijimą, negauna tėvų paramos savarankiško gyvenimo pradžiai. Jei moterims bus visai atimta galimybė rinktis, tokių vaikų bus žymiai daugiau. Tai kur nueisime?
Zita, 50-metė pardavėja:
- Stebiuosi, kad Seime sėdintys vyrai sugalvojo dar ir tokią nesąmonę. Spėju, kad taip jie siekė tik savo populiarumo, bet nėra išvažiavę iš savo rūmų ir nematė, kaip šiandien auga Lietuvos kaimo vaikai, nežino, kad beglobiai vaikai jau netelpa vaikų globos namuose.
Zigmas, 45 metų verslininkas:
- Žinau ne vieną šeimą, kuri laukdamasi dar vieno - šešto ar aštunto - vaikelio skaičiuoja, kiek jiems padidės socialinės išmokos. Ir džiūgauja, kad tuomet tai “pagyvens”, nes dar daugiau pinigų liks “pilstukui”... Neabejoju, jog tokiose šeimose vaikams būtų geriau negimti.
Pažįstu ir porą beglobius vaikus globojančių šeimų. Tie žmonės daro viską, kad svetimas vaikas jų šeimoje pasijustų savu. Bet, matyt, genai ir tai, kad vaikai nuo kūdikystės savo biologinėje šeimoje jautės nemylimi, daro savo: jie tarsi “keršija” globėjams ir visam pasauliui dažnai sveiku protu nesuvokiamais būdais. Matau, kad tos šeimos jau pavargo...
Daiva Kazlauskienė, Saugų sen. socialinė darbuotoja:
- Gerai, jei vaikai gimsta šeimoje, kuri pajėgia jais rūpintis - tokios gali auginti ir penktą, ir dešimtą vaikelį. Bet jei jų daugės šeimose, kurios gyvena varge, kuriose tėvai girtauja, bus blogai. Mūsų žmonės dar per menkai išprusę, yra daug šeimų, nesugebančių planuoti nėštumų - gimdo tiek, kiek Dievulis duoda. Tad manau, kad Lietuva dar tokiam žingsniui nepribrendo.
Remigijus Šemeklis, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas:
- Krikščionių bažnyčia gyvybę gina nuo pat pirmos jos užsimezgimo akimirkos iki mirties. Tad jei niekas neturi teisės pasikėsinti į bet kurio žmogaus gyvybę, kaip galima nutraukti kad ir dar negimusio, bet jau užsimezgusio vaisiaus gyvybę?.. Ji taip pat turi būti saugoma.
Aišku, tai sudėtinga problema ir, be abejo, būtų tokių atvejų, kuriuos reikėtų spręsti individualiai (kai laukiasi nepilnamečiai arba gresia pavojus moters gyvybei). Bet manau kiekvienu atveju reikia ieškoti sprendimo ir jį galima rasti.
Ekspertai apsiriko
Įdomią S.Levitto ir S.Dubnerio studiją, kurioje skaičiais įrodoma, kaip moters laisvos valios suvaržymas tampa reikšmingu socialiniu ir ekonominiu veiksniu, pateikia žurnalas “Psichologija Tau”.
JAV 1980-1995 metai buvo pažymėti baimės ženklu - nusikalstamumas taip sparčiai augo, kad atrodė, jog Amerikos visuomenė pažymėta apokalipsės ženklu. Žmogžudystės, prievarta, apiplėšimai pasiekė neregėtą mastą. Pagrindinis baubas - paaugliai ir jaunuoliai.
1995 m. ataskaitoje JAV vyriausiajam prokurorui kriminologas Alanas Foxas pateikė optimistinį ir pesimistinį tolesnių įvykių scenarijus. Pagal optimistinį scenarijų per artimiausius 10 m. paauglių įvykdomų žmogžudysčių turėjo padaugėti 15 proc., pagal pesimistinį - daugiau nei dvigubai.
Tačiau netikėtai šio ir kitų ekspertų niūrios prognozės nepasitvirtino. Per 5 metus paauglių įvykdomų žmogžudysčių sumažėjo 50 procentų! Niujorke visų žmogžudysčių skaičius nuo 2262 1990 m. sumažėjo iki 540 2005 m.
Koks gi stebuklas įvyko JAV? Legalizavo abortus.
Stevenas Levittas ir Stephenas Dubneris, išanalizavę daugybę galimų priežasčių, knygoje “Keistonomika” teigia, kad šiuos dramatiškus pokyčius lėmė ne ginklų kontrolę reglamentuojantys įstatymai, ne spartus to meto ekonomikos augimas ir ne naujos kovos su nusikalstamumu strategijos.
Didžiausią įtaką turėjo visai kitas, prieš 20 m. atsiradęs veiksnys. Jis susijęs su jaunos moters iš Teksaso Normos McCorvey istorija, kuri sukėlė milžinišką visuomenės rezonansą. Ši neturtinga, neišsilavinusi 21 metų alkoholikė ir narkomanė jau buvo atidavusi įvaikinti 2 vaikus ir 1970 m. vėl pastojo. Tuo metu Teksase, kaip ir daugelyje kitų valstijų, abortai buvo draudžiami, tad ji negalėjo nei rinktis aborto, nei leisti sau auginti vaiką.
Teisininkai nusprendė padėti ir pateikė visuomeninį ieškinį dėl abortų legalizavimo. Byla užtruko ir, nors tai pačios McCorvey padėties nepalengvino (jai teko ir šį vaiką atiduoti įvaikinti), 1973 m. JAV Aukščiausiasis Teismas leido visose JAV legaliai daryti abortus.
Išgelbėjo “neišgelbėtos gyvybės”
Kaip tai susiję su nusikalstamumo sumažėjimu po 20 metų? Pažvelkime, kokios moterys dažniausiai darėsi abortus. Tai milijonai neištekėjusių, neturtingų, nepilnamečių ir keblioje padėtyje atsidūrusių moterų, kurios, jei nebūtų dariusios aborto, būtų gimdžiusios vaikus, kurie būtų patekę į labai nepalankią socialinę ir psichologinę aplinką. Tokią, kurioje užaugę vaikai kur kas dažniau tampa nusikaltėliais.
Taip prieš 20 metų legalizuoti abortai lėmė, kad jaunų nusikaltėlių gretų nepapildė nauji, nepalankiomis sąlygomis užaugę, nelaukti ir nemylimi, pikti paaugliai. Ameriką nuo nusikalstamumo bangos išgelbėjo tai, kad nusikaltėliai tiesiog negimė... O jų “neišgelbėtos gyvybės” išgelbėjo daugybės nenužudytų žmonių gyvybes...
Vilija BUDRIKIENĖ
