Gyvenimas būnant abiturientu labai linksmas dėl daugelio dalykų. Visų pirma todėl, kad tai jau paskutiniai metai mokykloje, tad reiktų susiimti, nes jau greit egzaminai. Atrodo, kad visos abiturientų mintys turėtų suktis tik apie mokslus. Deja, į juos rimtai mąsto tik ypatingai didelė mažuma.
Paskutiniai metai mokykloje kasdien kupini naujų ir stebinančių iššūkių. Artėjant paskutinio mokyklinio pusmečio pabaigai (rašau ir net pačiai keista, koks pilnas pabaigos šitas sakinys!), ir vis dar stebėtinai daug ko neišmokus, reikia priversti ne tik save, bet mylimus pedagogus drauge paplušėti dėl puikaus dvyliktosios klasės vidurkio. Dažniausiai tas plušėjimas neapsiriboja vienokiu ar kitokiu žinių patikrinimu: gyvenimo mokyklos įgūdžiais, komunikabilumo bei oratorystės sugebėjimų praktiniu pritaikymu. Štai ir aš, po pusantrų metų pertraukos, nors ir iš reikalo, turėjau garbės susitikti su kūno kultūros mokytoja. Ir uoliai, kaip niekada, šį mėnesį, lankiau matematiką.
Žvelgiant iš šono, atrodo, kad visus iki vieno moksleivius, besimokančius paskutinėje klasėje, be jokių išimčių spaudžia kažkokia našta, dėl kurios labai sunku lankyti pamokas, prisiversti pabusti ir keltis... O neprisiversti pabusti, reikštų išjungti žadintuvą ir atiduoti savo likimą Dievams. Kartais atrodo, kad ir kelias iki mokyklos dar niekad mums visiems nebuvo toks ilgas.
Dvylikta klasė išskirtinė dar ir tuo, jog visi, kas netingi (kartais net ir tingėdami) būtinai turi priminti apie artėjančius egzaminus bei mokymosi svarbą. Rodos, net krūmai, paukščiai ir pievų gėlės šnara apie tai. Pažįstami ir artimieji kamantinėja , ką studijuosi ir liepia mokytis. Gal pasirodys keista, bet visi mes suprantame, kad reikia mokytis, tai gal nereikia nieko sakyti.
Viskas, ko išmokau šiemet yra suvokimas, jog geras mokinys dvyliktokas turėtų kaip vienuolis diena iš dienos (ypač savaitgaliais) sėdėti namuose prie knygų, psichologiškai užsikoduoti mokslui ir tik mokslui, ko nepadariau nei aš, nei daugelis mano pažįstamų. Žvelgiant optimistiškai: neprivalgius – neprilaižysi. Egzaminų procentas priklauso nuo visų laikiusiųjų žinių, taip, kad tikriausiai ne mes vieni nemokam. Linkiu sėkmės visiems Lietuvos moksleiviams, ypač dvyliktokams ir tikiu mūsų visų sėkme, bent jau savo tikėti privalau!
Urtė Povilaitytė
