Avarijos, per kurią gegužę, moksleivių Paskutinio skambučio išvakarėse, žuvo Kazlų Rūdos gimnazijos abiturientė, antrasis dalyvis Vaidas Lelešius (37 m.) vairavo būdamas girtas. Tokį ekspertų atsakymą, praėjus pusantro mėnesio po avarijos, gavo tyrėjai – Marijampolės pareigūnai.
Vairavo girtas
V. Lelešiui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. O narkotikų pėdsakų vyro organizme nerasta. Kur ir su kuo lemtingą dieną gėrė V. Lelešius, pastaruosius kelis mėnesius buvęs „nesugaunamasis“ – tai yra policijos ieškomų asmenų sąraše, vis dar stengiamasi atsakyti. O tai beveik neįmanoma, nes kartu su V. Lelešiumi svaiginęsi asmenys turėtų jausti didelę kaltę. Juk jie buvo kartu su žmogumi, apie kurį turėjo pranešti į policiją. Jeigu būtų pranešę ir ieškotas vyras būtų sulaikytas, šiandien apie tragišką abiturientės žūtį nereikėtų kalbėti. Bent taip mano ir žuvusios gimnazistės Rūtos Kazlauskaitės (18 m.) artimieji, ir juos aktyviai palaikantys Kazlų Rūdos gyventojai.
Beje, V. Lelešiaus girtumas vairuojant dar nėra aplinkybė, automatiškai lemianti jo kaltę per minėtą avariją. Ikiteisminis tyrimas tebevyksta, kaltė detaliai aiškinama. Jis bus baigtas tik atlikus visus po avarijos pradėtus veiksmus.
Pats V. Lelešius avarijos tyrėjų išvadų jau nebeišgirs. Jis birželio 24-osios paryčiais mirė, būdamas suimtas.
Pražudė skrandžio opa
V. Lelešiaus gyvybė užgeso Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kurioje jis buvo intensyviai gydomas apie savaitę, kai čia buvo atvežtas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės. O į pastarąją ligoninę V. Lelešius buvo patekęs tuoj po avarijos kaip suimtasis, slapstęsis ir vengęs teismo bausmės. Per avariją vyras buvo patyręs sunkių traumų (krūtinkaulio lūžis, krūtinės sumušimas, politrauma), bet nemanyta, kad jos atneš mirtį.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovas Andrius Dubinas neslėpė, kad įkalintus asmenis gydanti ši įstaiga neturi specialistų, kokių reikėjo V. Lelešiui po avarijos gydyti – jam reikėjo chirurgų pagalbos ir rimtesnio gydymo, operacijos. Todėl suimtasis ir buvo perkeltas į minėtą Vilniaus ligoninę. Bet ar ne per vėlai perkeltas, dabar galima tik spėlioti.
V. Lelešius mirė dėl ūmios skrandžio ligos (opos), nors dėl to anksčiau nebuvo skundęsis. Vyras turėjo kitų rimtų sveikatos problemų, kurias jis minėjo teismuose, tikėdamasis išvengti įkalinimo. Beje, pareigūnams žinoma, kad V. Lelešius yra vartojęs ir narkotikus.
Po šio vyro mirties Kazlų Rūdoje pradėjo sklandyti gandai, esą „Lelešius turėjo mirti“. Ar tai reikėtų suprasti kaip likimo skirtą bausmę gimnazistės žūties kaltininkui, ar kaip sunkiai įsivaizduojamą „scenarijų“ (esą kažkam buvo palanki vyro mirtis), belieka vertinti kiekvienam pačiam.
Tyčia nematė bėglio?
Kazlų Rūdoje iki šiol netyla ir Kazlų Rūdos bei Prienų policiją neveiklumu, abejingumu, nusikaltėlio dangstymu kaltinančios kalbos.
Viskas prasidėjo, kai šių metų sausį įsiteisėjo Prienų teismo nuosprendis, kuriuo ne kartą teistas V. Lelešius buvo pasiųstas kalėti 5,5 metų už sukčiavimą (jis apgaule užvaldė artimos draugės iš Prienų rajono, turtingų tėvų dukros, turtą – 85 000 litų). Nuteistasis turėjo keliauti už grotų, bet dangstėsi sunkia liga, o galiausiai pasislėpė. Prienų policininkai jo ieškojo, tad kovo 18-ąją, kai Kazlų Rūdos policininkai V. Lelešių sulaikė Kazlų Rūdoje, atvyko parsigabenti ieškoto vyro. Tačiau V. Lelešius nuo Prienų pareigūnų tada labai lengvai paspruko, kai šie jį atvežė į jo tėvų namus neva pasiimti vaistų. Antrankiai bėgliui nesutrukdė.
Nuo tada V. Lelešius vėl sėkmingai slapstėsi, kol gegužės 30-osios vakarą netoli Kazlų Rūdos, vairuodamas lengvąjį automobilį, jo nesuvaldė tiesiame kelyje, ir mašina rėžėsi į priešais važiavusį automobilį. Šį vairavo gimnazistė Rūta, kuri patyrė mirtinus sužalojimus. Kartu su abituriente iš kapinių tuokart važiavusi jos močiutė buvo sužalota.
Vos tik paaiškėjo, kad kito automobilio vairuotojas – V. Lelešius, jis buvo akylai saugomas, o netrukus – suimtas.
Aplaidūs policininkai
Žmonės kaltina ir du Prienų policininkus, nuo kurių lengvai pabėgo tuokart suimtas V. Lelešius. Ar šie pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas, turi nustatyti Alytaus policijos, kuriai pavaldi Prienų policija, pareigūnai. Nuo kovo iki birželio pabaigos tyrėjams pavyko paskelbti tyrimo išvadas tik dėl vieno antrankiais surakintą V. Lelešių pražiopsojusio Prienų policininko. Šis, policijoje tarnaujantis apie 20 metų, tąkart Kazlų Rūdoje dirbo aplaidžiai. Taip nustatė jo kolegos alytiškiai. Todėl pareigūnui paskirtas griežtas papeikimas. Tai reiškia, kad pareigūnas bus atleistas iš tarnybos, jeigu per metus dar kartą rimtai prasižengs.
Galima spėti, kad toks pats likimas laukia ir antro Prienų policininko, nuo kurio paspruko suimtas V. Lelešius. Šis pareigūnas, policijoje dirbantis 24 metus, netrukus po įvykio susirgo. Jis iki šiol turi medikų vis pratęsiamą nedarbingumo pažymėjimą. Patys policijos vadovai pripažįsta, kad po incidento tradiciškai pasiligojantys pareigūnai sukelia įvairių klastingų minčių apie jų „įtartinas ligas“, tačiau oficialūs medikų dokumentai tokias mintis nuveja šalin. Taigi Alytaus policijos Vidaus tyrimų grupės tyrėja, atliekanti tyrimą dėl V. Lelešiaus konvojavimo Kazlų Rūdoje, išskyrė tyrimą dėl sergančio pareigūno veiksmų ir laukia, kol jis pasveiks.
„Akistatai“ pasiteiravus Prienų policijoje, kiek kartų policininkai buvo nuvykę į Kazlų Rūdą ieškoti pasislėpusio V. Lelešiaus, gautas atsakymas, kad „eilę kartų“...
Žuvusios merginos artimieji, kategoriškai kaltindami Kazlų Rūdos ir Prienų policiją aplaidžiu darbu (esą slapstęsis bėglys išvis nebuvo ieškomas – gyventojų ne kartą buvo pastebėtas parduotuvėje, degalinėje, prie tėvų namų, o policija jo „nematė), kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir į Lietuvos premjerą Algirdą Butkevičių, kad būtų įtikinamai atsakyta, kaip ieškotas pabėgęs V. Lelešius ir kaip jis apskritai galėjęs pasprukti nuo dviejų konvojaus pareigūnų. Po laišku pasirašė apie 1500 Kazlų Rūdos gyventojų. Atsakymo kantriai laukiama iki šiol...
Paženklinti likimai
Daug liūdnų išgyvenimų ir draskančių emocijų sukėlusi avarija Kazlų Rūdoje kasdien vis prisimenama ne tik dėl laukiamų atsakymų. Kai kam labai įstrigo atmintin, kad V. Lelešius buvo laidojamas tą pačią dieną ir beveik tą pačią valandą, kai žuvusios abiturientės artimieji bažnyčioje gedulingai minėjo mėnesio laikotarpį po avarijos. Net baimintasi, kad per tas pačias šv. Mišias gali būti paminėti abu mirusieji. Daugumos žmonių taip pat baimintasi, kad V. Lelešius galėjo būti palaidotas Kazlų Rūdos kapinėse, visai greta abiturientės Rūtos. Tačiau Lelešiai savo sūnų ir brolį palaidojo Ąžuolų Būdos kaimo kapinėse, kur yra šeimos kapas. Šiame kaime iki visų skandalų gyveno ir pats V. Lelešius su sugyventine Jurgita ir mažamečiu sūneliu.
Po tėčio mirties berniukas, rudenį pradėsiantis lankyti pirmąją klasę, liko visiškas našlaitis, nes jo mama Jurgita (28 m.) dar šių metų sausį iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Našlaitis dabar auga pas senelius, mamos tėvus.
Kiti vaiko seneliai taip pat siekė anūko globos, tačiau buvo nuspręsta ne jų naudai. V. Lelešiaus mama – buvusi žinomos mėsos perdirbimo įmonės savininkė. Įmonei 2011-ųjų pabaigoje buvo iškelta bankroto byla. Vietos gyventojai garsiai kalba, kad nesėkmė šeimos verslą ištiko ne be sūnaus keltų problemų (skolų, teismų, narkotikų).
... O Kazlų Rūdos kapinėse nevysta gėlės ir negęsta žvakelės ant abiturientės Rūtos kapo. Labai gabi ir sumani, išskirtine išvaizda ir savitu stiliumi dėmesį traukusi, klasės lydere vadinta mergina, su vyresne seserimi užaugusi gražioje šeimoje, šiandien galėjo laikyti rankose vidurinio mokslo baigimo atestatą ir keliauti paskui savo svajonę į tolimesnius mokslus – galbūt į pramogų verslą. Tačiau per gimnazijos abiturientų išleistuves itin šviesus Rūtos atminimas tegalėjo būti pagerbtas Tylos minute. Po atestatų įteikimo dauguma abiturientų vyko į kapines ir papuošė draugės kapą baltomis rožėmis, vėl degė žvakeles.
Irena ZUBRICKIENĖ
