Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus šiemet pateikė 49 609 kandidatai – 34 kandidatais daugiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (19 773) arba keturis egzaminus (16 030 kandidatų). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 346 kandidatai.
Mokslo metų pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 40 542 abiturientai (17 174 dvyliktokai ir 23 368 ketvirtų klasių gimnazistai).
Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos (gimtosios) arba lietuvių kalbos (valstybinės), kitą egzaminą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), geografijos, dailės, muzikos, muzikologijos ir technologijų egzaminų. Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, o iš viso laikyti ne daugiau kaip šešis.
Norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris valstybinius egzaminus.
Palyginti su praėjusiais metais 1932-iem padaugėjo pasirinkusiųjų laikyti valstybinį lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminą. Iš viso 27 512 kandidatai pareiškė norą laikyti šį egzaminą, kuris yra būtinas stojant į aukštąją mokyklą. Mokyklinio brandos lietuvių kalbos egzamino pakanka tik priėmimui į profesinę mokyklą. Daugiau abiturientų rinkosi ir pernai įvestą technologijų mokyklinį brandos egzaminą. Jį laikys 7524 kandidatų, kai praėjusiais metais buvo pasirinkę 4733 abiturientai.
Keliomis dešimtimis daugiau kandidatų pageidauja laikyti valstybinį informacinių technologijų egzaminą, taip pat valstybinį anglų kalbos bei chemijos egzaminus.
Populiariausių valstybinių brandos egzaminų eilutėje po valstybinio lietuvių kalbos egzamino šiemet rikiuojasi: valstybinis užsienio kalbos anglų egzaminas – 21 532 kandidatai, valstybinis istorijos – 21 368 kandidatai, valstybinis matematikos – 20 677 kandidatai.
Palyginti su pernai metais, šiemet padaugėjo egzaminus laikančiųjų eksternu – atitinkamai 694 ir 899 kandidatai, taip pat anksčiau baigusiųjų mokyklas – atitinkamai 634 ir 946 kandidatai .
„Didėjantis valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikančių kandidatų skaičius liudija, kad jaunimas ketina rinktis studijas mūsų aukštosiose mokyklose, – sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. – Šią tendenciją patvirtina ir tas faktas, kad daugėja norinčių pagerinti jau laikytų brandos egzaminų rezultatus“ .
Viceministro teigimu, pasiteisino pernai įvestas brandos mokyklinis technologijų egzaminas. „Šiemet gerokai išaugęs šio egzamino pasirinkimas liudija, kad abiturientai planuoja savo karjeros kelią tiesti per profesines mokyklas“.
Šiemet planuojama pasitelkti apie 1,5 tūkstančio valstybinių brandos egzaminų vertintojų – panašiai kaip ir pernai. Jau dabar ketinimus dirbti valstybinių brandos egzaminų vertintojais yra pareiškę apie 1,8 tūkstančio įvairių dalykų mokytojų. Prieš brandos egzaminų sesiją rengiami būsimųjų vertintojų mokymai. Šiemet ypatingas dėmesys bus skirtas lietuvių kalbos egzamino vertintojų mokymuisi.
„Tai – didžiausias ir jautriausias egzaminas, nes lietuvių kalbos egzaminą privaloma išlaikyti, norint gauti brandos atestatą, jo rezultatai reikalingi stojant į visų aukštųjų mokyklų studijų programas, – sako Nacionalinio egzaminų centro vadovas Saulius Zybartas. – Rašymo dalies vertinimas yra vienas sudėtingiausių ir labiausiai diskutuojamų dalykų visoje valstybinių brandos egzaminų sistemoje. Todėl siekdami užtikrinti kokybišką vertinimą, ypač daug dėmesio skiriame vertintojų pasirengimui“.
Nacionalinis egzaminų centras planuoja rengti vertintojų mokymus regioniniu principu, kad jų būtų pakankamai kiekvienoje savivaldybėje, kurioje bus formuojamas vertinimo centras.
