„Liepos 23 d. visi abiturientai gaus brandos atestatus“, – šįryt LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ tvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Šis ministrės pasakymas sukėlė abejonių, vėliau J. Šiugždinienė atsiprašė dėl pateiktos netikslios informacijos.
„Nežinau, kaip tai įmanoma fiziškai, jei liepos 23 d. Nacionalinė švietimo agentūra skelbs paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Bet utopija padeda žmonėms ištverti bet kokius sunkumus“, – netrukus „Facebook“ paskyroje dalinosi žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Iš tikrųjų iki liepos 23 d. abiturientai tik sužinos pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatus, o atestatai bus išduodami vėliau. Moksleiviai turi galimybę prašyti mokyklų išduoti atestatus kuo greičiau, jei neteiks apeliacijų, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai.
Ministrė Jurgita Šiugždinienė ir „Facebook“ paskyroje, ir oficialiai atsiprašė dėl netikslaus pasisakymo apie brandos atestatų įteikimo datą. „Atsiprašau, jei ką suklaidinau“, – tinkle „Facebook“ rašė ministrė.
Kaip teigė ministro patarėjas Dainoras Lukas, liepos 23 d. atestatai dar nebus išduoti, o ministrė atsiprašo dėl netikslios informacijos.
Tačiau švietimo institucijų tyrimus atliekančio žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė ministrės kalboje įžvelgia ir kitų netikslumų.
„Dar ministrė pasakė, kad užsienio universitetai nukėlė priėmimą, <...> pavyzdžiui.: jaunuoliai į JK universitetus galės teikti dokumentus net iki rugsėjo pradžios ar ir vidurio. Lygiai taip pat esą nukėlė ir Švedija, Olandija ir tik neva kai kurie Vokietijos universitetai nelauks mūsų abiturientų“, – dalinosi J. Kučinskaitė.
„Reitingų“ žurnalistė portalui tv3.lt komentavo, kad abiturientams iš tiesų kyla keblumų norint laiku pateikti dokumentus į užsienio aukštąsias mokyklas.
„Stojantieji į užsienio universitetus sunkiai spėja su terminais, nes net ir įprastomis sąlygomis, ne pandeminėmis, pas mus vėliausiai išduodami iš visų kaimyninių šalių atestatai“, – teigė J. Kučinskaitė.
„Mūsų abiturientai vakar tik pradėjo laikyti egzaminus, o dauguma šalių jau baiginėja egzaminus, baigiasi sesija. Ir jie jau netrukus turės atestatus, pavyzdžiui, latviai, estai jau turės liepos pirmą savaitę. Pas mus liepos 23 d. tik sužinos paskutinių egzaminų rezultatus“, – problemą įvardijo J. Kučinskaitė.
Vėlesnę atestatų gavimo datą Lietuvoje šiemet lėmė valstybinės egzaminų sesijos nukėlimas, kuris, pasak J. Kučinskaitės, buvo beprasmis. „Nenaudingas tas sprendimas, sesijos perkėlimas iš balandžio mėnesio, kai turėjo prasidėti anglų kalbos valstybiniai egzaminai, į birželio mėnesį“, – komentavo ji.
Paprastai Vakarų Europos universitetai stojimo dokumentus priima iki liepos 31 d., todėl šių metų abiturientai, negalėję pateikti atestato iki numatyto termino, galės pretenduoti nebent vėliau, t. y. žiemos priėmimo etapo metu.
„Šiųmečiai abiturientai gali spėti nebent į Švedijos bei kai kurių kitų šalių ar paskirų geriausių universitetų <...> antrąjį, vadinamą žiemos priėmimo etapą, kuris prasideda vasarą“, – rašė J. Kučinskaitė.
Pasak jos, bėda yra ta, kad žiemos priėmime siūloma itin mažai laisvų studijų vietų, o į prestižines studijų programas papulti net nebeįmanoma. Netgi ne visi universitetai dalyvauja papildomame žiemos priėmimo etape.
„O pagrindinis priėmimas jau baigėsi ir, jei universitetas yra geras (ne diplomų malūnas) ir surinko visus studentus, tai jis atestatų lauks iki liepos 31 d. Ir taškas“, – teigė J. Kučinskaitė.
Abiturientų, siekiančių mokytis užsienio universitetuose, laiką vilkina atestato vertimo procedūra. „Mūsiškiai negali jie patys išsiversti (atestatų – aut. past.), jie turi būtinai verstis atestuotame vertimų biure. Vertėjas turi uždėti apostilę vadinamą – tai antspaudas, surišimas – ir dar turi būtinai įtvirtinti notariškai“, – pasakojo J. Kučinskaitė.
Tuo tarpu kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje –atestatai yra dvikalbiai. „Iš karto gauni atestatą gimtąja kalba ir dažniausiai anglų klaba. Tie, kas stoja į užsienio universitetus, jie iš karto siunčia ir viskas“, – pabrėžė pašnekovė.
Pasak Jonės Kučinskaitės, kai kurie užsienio universitetai leidžia brandos atestatus atsiųsti elektroniniu paštu, o kitos reikalauja pristatyti fizinį dokumentą.
„Kai kurios šalys yra truputį lankstesnės, jos sako gerai, jūs galite tai atsiųsti elektroniniu paštu nuskenavę. Atsiunčiate paštu, o paskui atsivežate originalą. Tarkime, olandai kokie arba Jungtinė Karalystė“, – minėjo J. Kučinskaitė.
Tačiau kitų šalių universitetų dokumentų teikimo procedūra žymiai griežtesnė, pavyzdžiui, Vokietijoje. „Jiems netinka atsiųsti, jie <...> turėti jau fiziškai atvežtą atestatą. Atvežti net negali į Vokietiją, turi siųsti būtinai paštu. O tas paštas vėluoja ir daug kas pakimba: ir pernai pakibo, ir šiemet pakibs“, – komentavo pašnekovė.
Žurnalo „Reitingai“ gimnazijų vadovų apklausų duomenimis, kasmet studijuoti svetur išvyksta apie 2–2,5 tūkst. jaunuolių. Šiek tiek duomenų turi ir Valstybinė ligonių kasa, fiksuojanti, kiek Europos draudimo kortelių išduoda. Tačiau oficialios statistikos apie į užsienį išvažiuojančius abiturientus nėra. „Valstybė neveda jokios apskaitos“, – nurodė J. Kučinskaitė.
