Kas iš tiesų pasirūpino, kad mirusio Prezidento kūnas nebūtų įneštas į Katedrą? Ir kodėl atsisveikinti su Algirdu Mykolu Brazausku neatvyko buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis?
„Bačkis atsiprašė Kristinos, tačiau jis neatsiprašė dukrų ir anūkų. Jis neatsiprašė visų žmonių, kuriuos įskaudino“, – kalbėdama su LNK „Abipus sienos“ žurnalistais tvirtino po sunkios ligos mirusio Prezidento dukra Laima Mertinienė.
Atsisveikinti su A. Brazausku dukroms, žentams, anūkams ar žmonai teko ne vieną kartą. Nors populiarusis politikas laikėsi tvirtai, drąsindamas aplinkinius ir demonstruodamas begalinį atsidavimą savo artimiesiems. Pamiršdamas savąjį skausmą ir neatimdamas iš jį mylinčių žmonių tikėjimo ir vilties.
„Algirdas, net ir sunkiai sirgdamas, prašydavo nuvežti jį į Katedrą. Minėdavo, kad ten jo laukia „ubagėliai“, kad nori jiems pinigėlių duoti“, – pokalbius su uošviu prisiminė žentas, aktorius Dalius Mertinas.
Kažkada triuškinama balsų dauguma išrinktas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos Prezidentu, prieš tai grąžinęs tikintiesiems Katedrą, A. Brazauskas taip ir nesugebėjo į šventovę įžengti pro pagrindines duris. Skausmo prislėgti jo artimieji tvirtina, kad Prezidentas visą gyvenimą negalėjo pamiršti tų, kurie į jį buvo nukreipę neapykantos ietis. Kurie kurstė tautą ir net svarstė, kaip su juo fiziškai susidoroti.
„Mes labai nustebome, kad atsisveikinti su tėvu neatvyko Vytautas Landsbergis. Nors tikėjomės, kad jis tikrai pasirodys ir buvusiam varžovui nusilenks“, – sakė L. Mertinienė.
Kokie buvo paskutiniai Prezidento gyvenimo mėnesiai? Ką jis kalbėjo jį lankantiems kunigams ir kokius žodžius rinko savo mylimiausiems žmonėms? Pasakojimas, kuris sukrės ir privers nubraukti ne vieną ašarą – jau antradienį 19.40 publicistikos laidoje „Abipus sienos“ su Giedriumi Leškevičiumi per LNK.