Įvertinus, kaip Lietuvoje veikia ekstremalių situacijų valdymo sistema, Valstybės kontrolei kilo abejonių, ar valstybės ištekliai šioje srityje naudojami tinkamai. Auditorių nuomone, sukurta pernelyg sudėtinga pajėgų telkimo ekstremaliai situacijai likviduoti tvarka.
Pasak Valstybės kontrolės pranešimo, audito rezultatai parodė, kad šiuo metu įgyvendinamos dvi tarpusavyje nesuderintos programos - krizių valdymo bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemų plėtotės, todėl valstybės ištekliai gali būti naudojami netaupiai ir neracionaliai.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžė, jog būtina sukurti bendrą gelbėjimo sistemą. Tam reikia suderinti teisės aktų nuostatas, parengti ir patvirtinti nacionalinį ekstremalių (krizinių) situacijų įveikimo planą, reglamentuoti ekstremalios situacijos paskelbimo ir atšaukimo sąlygas, atsakingų asmenų funkcijas ir atsakomybę.
„Juk iki šiol neapibrėžta krizės sąvoka, todėl neaišku, kuo ji skiriasi nuo ekstremalios situacijos, nereglamentuoti šių situacijų paskelbimo kriterijai, todėl pagalba gali vėluoti“, - rašoma pranešime.
Kontrolieriai pažymi, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra parengęs naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo projektą, tačiau jo derinimas stringa dėl Krašto apsaugos ministerijos pozicijos. KAM nuomone, pirmiausia reikėtų išspręsti krizių valdymo sistemos plėtotės klausimus.
Taip pat pabrėžiama, kad Karinėms jūrų pajėgoms neseniai buvo pavestos nebūdingos funkcijos - organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbams jūroje. Tačiau auditoriai nurodė, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtinta tokiai tvarkai prieštaraujanti nuostata, kad taikos metu karines pajėgas pasitelkus į pagalbą visuomenei joms turi vadovauti ne kariškiai, o civilinės valdžios atstovai.
Valstybės kontrolė taip pat pastebi, kad iki šiol atsakingos institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl slėptuvių tolesnio naudojimo. „Esamų slėptuvių būklė prasta, todėl ekstremalios situacijos atveju daugelio jų nebus galima naudoti pagal paskirtį. Manoma, kad šiuo metu jose būtų galima apsaugoti tik apie 4 proc. šalies gyventojų“, - teigiama pranešime.
