Abchazija niekada nesutiks sugrįžti į Gruzijos sudėtį ir vis dar tikisi, kad respublikos nepriklausomybę pripažins ir tarptautinė bendruomenė, pareiškė Abchazijos atstovai Europos Parlamentui. Be to, abchazai tikisi, kad jų respublika bus įtraukta į ES kaimynystės politikos strategiją. Abchazijos atstovų priėmimą Europos Parlamente suorganizavo Žaliųjų partija.
„Tu negali rinktis savo kaimynų. Privalai gyventi kartu su savo kaimynais“ – pareiškė žaliųjų atstovas Cemas Ozdemiras, pridūręs, kad visoms konflikte dalyvaujančioms pusėms dera žvelgti į ateitį, o ne tik užsiimti viena kitos keiksnojimu.
Vakaruose išsilavinimą gavęs Abchazijos prezidento patarėjas Viačeslavas Chiribka nesismulkindamas grubiais žodžiais pasakojo apie Gruzijos neva vykdytą abchazų genocidą ar net holokaustą. Jo teigimu, Tbilisis prarado bet kokią moralinę teisę valdyti Abchaziją.
V. Chiribka teigė, kad Rusijos sprendimas pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę buvo tarsi reikalinga chirurginė atskyrimo operacija, padidinusi stabilumą regione.
Naudodamas tuos pačius argumentus kaip ir Kremlius, V. Chiribka aiškino, jog ES, JAV ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija veikia neracionaliai nepripažindamos Abchazijos nepriklausomybės. Esą tarptautinė bendruomenė vadovaujasi dvigubais standartais, nes Kosovo pripažinimas nesudarė jokių problemų. Kol kas separatistines Gruzijos respublikas pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
V. Chiribka patikino, kad 200 tūkst. gyventojų turinti Abchazija, priešingai nei Pietų Osetija, neplanuoja prisijungti prie Rusijos. Esą šalis galėtų išgyventi iš žemės ūkio ir turizmo.
Kiek diplomatiškiau kalbėjęs Abchazijos užsienio reikalų viceministras Maksimas Gunija pareiškė, kad jo šalis nesiekia daugiau jokių konfliktų. Anot jo, viena karo diena sugriovė 15 metų bandymus įgyti pasitikėjimą tarptautinėje bendruomenėje.
„Ar manote, kad mes svajojome savo žemėje regėti Rusijos tankus“ – retorinį klausimą uždavė viceministras ir pridūrė, kad Abchazija neturėjo jokios kitos išeities kaip tik prašyti Kremliaus pagalbos.
Netrukus Rusija ir Abchazija pasirašys susitarimą, pagal kurį separatistinėje respublikoje liks apie 5 tūkst. Rusijos karių.
ES negali užtikrinti taikos
Abchazijos atstovų teigimu, karas tarp Rusijos ir Gruzijos įrodė, kad ES negali užtikrinti taikos regione. „Žmonės priklauso tik nuo namie turimų ginklų ir Rusijos karinių bazių“ – teigė M. Gunija.
Vienintelis ES žingsnis esą turėtų būti Gruzijos demilitarizacija. Apie jokį Abchazijos sukarintų dalinių demilitarizavimą ar Rusijos karinių pajėgų išvedimą Abchazijos užsienio reikalų viceministras teigė nenorintis nė kalbėti.
Tiesa, M. Gunija išreiškė norą, kad Abchazija būtų remiama ES kaimynystės politikai įgyvendinti skirtomis lėšomis. Esą Abchazija yra pasiryžusi įgyvendinti visus ES standartus, nes priešingai ji esą negalės per Juodąją jūrą prekiauti su Europos valstybėmis.
Paklaustas, koks politikas būtų palankus Abchazijai, jei iš posto pasitrauktų Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis, M. Gunija atsisakė įvardyti konkrečias pavardes ir pareiškė, kad abchazams palankesnės būtų kelios partijos ar politinės grupės.
