Ar Seimas pritars Algirdo Šemetos kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius, paaiškės tik kitame Seimo posėdyje, ketvirtadienį. Juolab vienas iš koalicijos partnerių LiCS Artūras Zuokas užsiminė, kad EK vietoje A. Šemetos norėtų matyti A. Kubilių. Tiesa, ši LiCS vadovo idėja nėra plačiai svarstoma ir aptarinėjama. Antradienį parlamentarai apsisprendė dėl A. Šemetos kandidatūros nebalsuoti ir padaryti pertrauką. Už tai buvo 56 Seimo nariai, prieš - 41, susilaikė 12 parlamentarų. Ketvirtadienį dėl kandidatūros bus tik balsuojama, jokių kalbų ir diskusijų nebus.
Premjeras Andrius Kubilius, pristatydamas Algirdo Šemetos kandidatūrą į Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir finansinio programavimo komisarus, sakė, kad iš užsienio girdimos pagyros Lietuvos pasirinktam keliui kovojant su krize yra buvusio Finansų ministro nuopelnas. „Vertinu jo kvalifikaciją, išmintį ir tai, ką jam pavyko padaryti per metus – konsoliduoti šalies biudžetą“, - kalbėjo ministras pirmininkas.
Anot A. Kubiliaus, A. Šemeta turi visas galimybes kitos kadencijos metu tebebūti Biudžeto ir finansinio programavimo komisaru, arba gauti kitą reikšmingą portfelį.
„Siūlyčiau rūpinantis ir Europos reikalais, ir tinkamu Lietuvos atstovavimu Europos Komisijoje (EK) pritarti jo kandidatūrai kiek galima vieningiau, nes tokia parama mums visiems padėtų siekti, kad A. Šemeta turėtų kiek galima atsakingesnį ir svarbesnį visai ES ir mums patiems postą“, - parlamentarus ragino ministras pirmininkas.
A. Šemeta mato ir savo klaidų
A. Šemeta Seime pripažino, kad Baltijos valstybės išgyvena didžiausią nuosmukį. „Dar daugiau turėjau akcentuoti ekonomikos skatinimo svarbą. Tai galėjome daryti vienu būdu – labiau skatinti ES strukūrinių lėšų įsisavinimą“, - paklaustas, ar nemato savo padarytų klaidų sakė buvęs finansų ministras.
Lenkija yra likus vienintelė valstybė ES, kurioje šiais metais fiksuojamas nors ir nedidelis, bet augimas. A. Šemeta aiškino, kad Lietuvai nepavyksta taip gerai tvarkytis dėl kelių priežasčių. Visų pirma, Lenkija niekada neaugo taip sparčiai, kaip Lietuva pastaraisiais metais, todėl joje nesusiformavo disbalansai. Antra, kaimyninė šalis niekada taip smarkiai nepriklausė nuo išorės kreditinių išteklių, kurie, deja, daugiausiai buvo investuoti ne į ūkio sritis, kurios galėtų kurti eksporto pajamas ateityje, o į vartojimo ir nekilnojamo turto rinką.
A. Šemeta tikino, kad Lietuva kol kas pajėgi susitvarkyti su ekonominėmis problemomis pati, todėl šaliai dar nereikia skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Buvęs Lietuvos ministras žadėjo dėsiantis visas pastangas, kad ES pažabotų nedarbą ir skurdo augimą, užtikrintų, kad paramos pinigai šalis nares pasiektų per trumpiausią įmanomą laiką, o Europoje sukurtas naujas elektros ir dujų tinklas, kuris nepaliktų užribyje nė vienos šalies.
***
Lietuvos deleguotas komisaras A. Šemeta darbą EK pradėjo liepos 1 d., kai Lietuvos pasiūlytai kandidatūrai birželio pabaigoje vienbalsiai pritarė Taryba. Iki tol penkerius merus eurokomisare buvo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Europos Parlamentas prieš mėnesį balsavimu pritarė A. Šemetos skyrimui EK nariu, atsakingu už ES finansinį programavimą ir biudžetą.
Dabartinės kadencijos EK darbą baigia spalio 31 dieną. Iki to laiko turėtų būti suformuota naujos sudėties Komisija, kurią EK prezidentas Jose Manuelis Barroso turi suderinti su visomis ES valstybėmis. Kiekviena šalis turi oficialiai deleguoti savo eurokomisarą. Tą turi padaryti ir Lietuva. EK nario teikimo procedūra turi būti pakartota, nepaisant to, kad Lietuva vos prieš kelis mėnesius pateikė A. Šemetos kandidatūrą.
