Laikas pažvelgti tiesai į akis, o ne pasakoti patiems sau pasakų apie tai, kad rusai nepastatys atominės elektrinės Kaliningrade. Tai jau tiesiog faktas, o ne jokie „viešieji ryšiai“, - teigia Vilniaus meras Artūras Zuokas, neseniai vykęs į Kaliningrado sritį apžiūrėti tenykščio branduolinio projekto realijų.
- Kodėl važiavote apžiūrėti atominės elektrinės Rusijos Kaliningrado srityje statybos? Kokie energetiniai interesai paskatino? Ankstesnė valdžia ir Energetikos ministerijos vadovybė laikėsi nuostatos, kad ten niekam važiuoti iš Lietuvos nereikia.
- Jūsų klausime yra atsakymas. Mes negalime gyventi, kaip koks strutis, sukišęs galvą į smėlį, ir galvoti, kad visas pasaulis telpa į Lietuvos teritorijos ribas. Blogai, kai pamirštama kas vyksta aplinkui, o dar blogiau, kai oficialūs pareigūnai neigia faktus. Mes gi puikiai girdėjome, ką prieš tai kalbėjo aukščiausi mūsų valstybės pareigūnai. Kaliningrade, girdi, niekas nevyksta – tik viešieji ryšiai. Baltarusijoje irgi neva niekas nevyksta, tik viešieji ryšiai.
- Yra kitaip?
- Specialistai, kaip čia pasakius, mato, kad tie viešieji ryšiai jau seniai yra nebe viešieji ryšiai, o realiai vykdomi projektai. Man, kaip miesto vadovui, labai svarbi yra atominės elektrinės šalia Vilniaus statyba Baltarusijoje. Įdomu pamatyti ar Kaliningrade tik viešieji ryšiai ar nebe.
- Tai ką jūs ten nuvažiavęs pamatėte? Juk buvo versija, kad tai tik butaforija. Aptverta teritorija, skirta Lietuvos vadovų klaidinimui. Panašios pozicijos juk laikėsi buvęs vyriausybės vadovas Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas?
- Na, čia tik kiek iškreipta konservatorių (Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų, - balsas.lt) fantazija gali kurpti vaizdinius, esą valstybės išmeta po 50 milijonų eurų vien tik „viešiesiems ryšiams“. Nuvažiavęs į Kaliningradą galiu tvirtai pasakyti, kad atominė elektrinė statoma ir tai yra faktas, su kuriuo teks skaitytis arba į jį reaguoti. Geriau reaguoti aktyviais veiksmais, nei fakto ignoravimu. Įdomu tai, kad aš buvau pirmasis bent kiek aukštesnio rango pareigūnas ar politikas iš Lietuvos, atvykęs į tą teritoriją.
- O kitų šalių politikai ten dažni svečiai?
- Ten lankėsi ne viena delegacija iš Lenkijos, Vokietijos, TATENA organizacijos, kitų kaimyninių šalių.Jie stebi ir žiūri. Jei ir mums svarbus šios elektrinės saugumas, tai reikia reikšti susirūpinimą ne tik popieriuose, o ir realiai vykdant kontrolę bei priežiūrą. Važiuojant ir žiūrint kas vyksta. Po tikrai aukšto lygio diskusijų, kai buvo paaiškinti visi vykstantys procesai, paaiškėjo ir situacija su saugumo reikalavimais.
- Kokia ten ta situacija, nes Lietuva nelabai jaučiasi saugi, būdama tarp dviejų pradėsiančių veikti atominių elektrinių? Kaip ten sprendžiami saugumo klausimai?
- Rusai patobulino savo projektą po avarijos Fukušimoje(Japonija). Ten pristatė parametrus vadinamosios „gaudymo vonios“, kurios nebuvo Fukušimoje.
- Kitas klausimas – Kaliningrade pastatyta atominė elektrinė negali veikti, jei neturi kur dėti sugeneruotos galios, o Lietuva ir Lenkija lyg ir nenori tokių galimybių užtikrinti. Tai visada buvo vienas iš kozirių, kalbant, jog rusai elektrinės nepasistatys. Nebent – jūrą šildys.
- Šita situacija yra įdomi ir čia jau reikia žiūrėti, kad visos pusės būtų patenkintos galimais susitarimais, o variantų yra tikrai ne vienas. Čia matau nemažą privalumą, net neliečiant Visagino atominės elektrinės projekto, jei jau vyriausybė dėl pastarojo apsisprendžia ir mano, kad yra pinigų –norime ir statome. Kalba ne apie tai.
- Apie ką tada?
- Vienas kitam netrukdo. Juk konservatoriai ignoravo Kaliningrado projektą, tikėdamiesi, kad, jei mes nesusitarsime dėl galios rezervo arba dėl ten potencialiai gaminamos energijos pardavimo į NORDPOOL rinką per mus – rusai tiesiog elektrinės ir nestatys. Deja, taip neįvyko. Tai jau faktas. Pirmas reaktorius pasileidžia 2017 metais, antras gali, kaip suprantu, su tam tikrais niuansais – 2018 metais.
- Bet jei visgi nėra kur tos galios dėti. Išties – politinė lietuvių ir lenkų valia užblokuoja šį reikalą. Kas tada?
- Na, taip gyvenime nebūna. Ne visi gali būti tokie pamišėliai arba piktybiškai nusiteikę, kaip kartais atrodo kai kurie mūsų valstybės politikai. Ar bent jau, kaip jie tą deklaruoja viešumoje. Bendradarbiavimas yra vertybė, o ne atvirkščiai. Yra juk ekonominė logika. Jei mes šiandien matome, kad rusų atominės elektrinės statytojai derasi su lenkais. Klausimas – su kuo jie susitars. Žiūrint į susitarimą, reikia siekti gauti didžiausią iš jo naudą.
- Kokią naudą gali turėti Lietuva iš to, kad rusai pasistatys branduolinę jėgainę Kaliningrade?
- Šiai dienai aš didžiausią naudą matau tame, kad mes, atitinkamomis sąlygomis, sutiktume pajungti jų pajėgumus ir eksportuotume jų energiją į NORDPOOL per Lietuvą. Mes tada gautume elektros energiją savo biržoje – net ne tiesiogiai iš rusų. Jei elektrą eksportuos tik per mus – būsime, kaip du susiję indai. Tai pati geriausia garantija, kad niekas nepasielgs neprotingai arba kad politikai nepadarys sprendimų, kurie nebūtų nelogiški. Jie pasiruošę mokėti už galios, kurios mes turime perteklių, rezervą – svarbu, kaip susiderės vyriausybė. Galiausiai, dalykas, kuris man, kaip miesto vadovui, labai svarbus – jei mes užtikrintume galimybę Kaliningrade gamintos elektros tiekimą organizuoti į Baltarusiją. Tada juk būtų galima kalbėti ar išvis protinga statyti jėgainę Baltarusijoje, kur dar procesai nėra toli nuėję. Čia dar vienas mums gyvybiškai svarbus klausimas – ar Lietuva bus tarp dviejų elektrinių, kurie viena prie Vilniaus, kita prie Nemuno. Tai jau nacionalinio intereso klausimai.
- Grįžkime prie Kaliningrado būsimos elektrinės galios panaudojimo, jei, visgi, kaip teigė A. Kubiliaus vyriausybė, bus politinis sprendimas blokuoti bet kokį eksportą.
- Aš kalbėsiu labai didelėmis paklaidomis, bet pirmu reaktoriumi rusai praktiškai užsitikrins savo poreikius regione, o statydami antrąjį jau susidurs su poreikiu eksportuoti. Tačiau tikrai juk visada geriau bloga taika su kaimynais, negu geras karas ir bendradarbiavimas yra naudingesnis sprendimas, ką supranta ir Europos Sąjunga. Tiesioginės politinės blokados scenarijus yra tiesiog mažai tikėtinas. Pridursiu, kad Lietuvos nacionalinę energetikos strategija, kurios centre yra Visagino atominė elektrinė, vis tiek reiks peržiūrėti - jau vien dėl referendumo rezultatų. Labai geras laikas diskusijai ir protingiems sprendimams.
*****
iki 2018 metų Baltijos atominėje elektrinėje bus du reaktoriai – po 1 150 megavatų. Statybos vertė – 5 mlrd. eurų. Generalinis rangovas – Rusijos bendrovė „Atomstrojeksport“, projekto finansavimu užsiima „Inter RAO“.
