Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. vasario 11d. priėmė nutarimą Nr. VII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, kuris įteisino Lukiškių aikštę pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte su laisvės kovų memorialiniais akcentais, kaip vientisą urbanistinę erdvę, turinčią atlikti valstybinę, reprezentacinę, o kartu ir visuomeninę funkciją.
Kultūros ministerija 2012 m. pabaigoje organizavo konkursą paminklui „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ sukurti. Tačiau ministerijos sudarytos komisijos projektams vertinti atrinktas projektas-abstrakcija „Tautos dvasia“ prilygo pasityčiojimui iš kilnios idėjos.
Karališkos kilmės valstybės, kokia yra ir Lietuva, turi savo herbą, vėliavą, himną. Šiuos simbolius turi Lietuva. Valstybės sostinėje Vilniuje Gedimino pilies bokšte plevėsuoja valstybinė, virš Prezidentūros istorinė vėliavos, himnas eksponuojamas Kudirkos aikštėje, o herbui vietos vis dar nėra. Taigi raitelis su kalaviju – valstybinis simbolis – turėtų pasirodyti pagrindinėje reprezentacinėje aikštėje, kuri atspindėtų kovas už laisvę, su jomis susijusias aukas, įamžintų didžiavyrių atminimą. Deja, konkurso sąlygų sudarytojai į užduotį tokios nuostatos neįrašė, tačiau tarp pateiktų projektų radosi Vyties atvaizdai, kas rodo, jog šis simbolis į monumentą natūraliai prašosi.
Pats konkurso organizavimo būdas, vertinimo komisijos sudarymas, visuomeninių patriotinių organizacijų nuomonių ignoravimas palieka slogų įspūdį, tačiau, pripažinus tariamą institucijų ir skulptorių negalią, atsisakius visų pateiktų projektų naujo aptarimo, beviltiškas rankų nuleidimas prilygtų eiliniam projekto įgyvendinimo sąmoningam žlugdymui. Lieka galimybė Kultūros ministerijai nedelsiant organizuoti Lukiškių aikštės ir paminklo reikalo aptarimą su kūrybinės visuomenės ir patriotinių organizacijų atstovais, įvykdyti naują atranką iš pateiktų projektų arba, nesidangstant biurokratiniais reglamentais, organizuoti kolektyvinės paminklo kūrybos grupę.
