Jis nepritaria konservatoriaus Mykolo Majausko siūlomam visuotinės organų donorystės modeliui, kai donorais taptų visi piliečiai, išskyrus to raštu atsisakiusius.
„Esame bendravę su transplantacijos specialistais, jų manymu, visuomenė tokiam modeliui nėra paruošta ar pasiruošusi. Su Nacionaliniu transplantacijos biuru esame aptarę kitokį modelį, jam ruošiamasi: kad žmonės, atsiimantys tapatybės dokumentą, kurį keičia kas dešimt metų, privalėtų deklaruoti, sutiktų ar nesutiktų būti donorais. Jei tokia sistema atsirastų, per dešimt metų Lietuvos gyventojai deklaruotų savo sutikimą ar nesutikimą. Bent kiek žinau, tai nekelia didelių diskusijų, kokio nors nepasitenkinimo“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Veryga.
M. Majauskas kritikuoja dabartinę donorystės tvarką pabrėždamas, kad užsiregistravusių donorų tėra 26 tūkst., o realiai iš jų donorais tampa vos keli. Daugiausia organai paimami iš registre nesančių asmenų, kai su tuo sutinka artimieji.
Pasak Seimo nario, su mirtimi kovojantys piliečiai donoro dažnai laukia ne vienus metus, o nesulaukę transplantacijos kasmet Lietuvoje miršta apie 20 žmonių, dar keli šimtai negali gyventi visaverčio gyvenimo.
„Natūralu, kad gedintiems šeimos nariams yra sunku priimti sprendimą dėl organų donorystės, nežinant artimojo valios. Tai yra viena dažniausia minimų priežasčių, kurią nurodo organų donorystei prieštaraujantys šeimos nariai. Todėl absoliuti dauguma ES šalių taiko „numanomo sutikimo“ donorystės modelį“, – teigia M. Majauskas.
A. Verygos tvirtinimu, tokiam siūlymui nepritaria dalis visuomenės, politikų, taip pat Bažnyčia, o svarstant jį gali būti apskritai diskredituota donorystės idėja.
Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė taip pat teigė, kad M. Majausko minimas modelis Lietuvoje ankstyvas, tačiau ji palaiko diskusijas šiuo klausimu. Ji pabrėžė, kad būtina išnaudoti visas šiandienines donorystės galimybes.
„Yra papročiai, žmonių tradicijos, įpratimas – reikia tai įvertinti. Šiandien skaitome, kad Bažnyčia naujojo modelio nepalaikytų, o šiandien galiojantį paremtų. Dėl to ir reikia apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“, nes bet kokia konfliktinė situaciją donorystę stabdo“, – BNS sakė A. Būziuvienė.
Anot jos, donorystės situacija Lietuvoje nėra bloga – šalis beveik patenka į pažangiausių ES valstybių dešimtuką.
Savo ruožtu A. Veryga irgi palaiko viešas diskusijas.
„Tikiuosi, kad mes su savo siūlymu šioje diskusijoje turėsime galimybę paaiškinti, kad yra alternatyva“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad labiausiai donorystę stabdo tai, jog sprendimus kritiniu momentu turi priimti dažniausia netektį išgyvenantys donoro artimieji, taip pat niekuo nepagrįstos baimės, jog medikai „specialiai numarins“ žmogų, jei jis registravosi donoru.
Jo manymu, siūlomas visuotinis organų donorų registras išspręstų dalį problemų, bet išliktų ir moralinis aspektas – galutinį sprendimą vis tiek priimtų donoro artimieji.
Šiuo metu Lietuvoje organų persodinimo iš mirusių donorų laukia 408 asmenys: 168 laukia inkstų, 99 – ragenų, 73 – kepenų, 46 – širdies, 10 – plaučių.
Lietuvoje organų donorystė įmanoma turint paties donoro raštišką sutikimą, tačiau nepaisant to, ar sutikimas yra, ar ne, galutinį sprendimą priima mirusiojo artimieji.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu lietuvoje yra 26 tūkst. asmenų, sutikusių tapti donorais, iš jų – beveik 9 tūkst. vyrų ir per 17 tūkst. moterų.
Per metus paruošiama apie 60 donorų, iš jų paimami organai transplantacijai. Teisės aktai numato, kad organai iš donoro gali būti paimami tik kai jam konstatuojama smegenų mirtis.
Numanomo sutikimo modelis jau galioja 19-oje Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje, prieš savaitę tam pritarė Nyderlandų Senatas, diskusijas dėl šio modelio vykdo Jungtinės Karalystės vyriausybė.
