„Neturime jokio intereso pažeidinėti Konstituciją ir tikrai nenorėtumėme, kad priėmus įstatymus ir vėliau kam nors apskundus, Konstitucinis Teismas priimtų sprendimus, kurie užstabdytų reformą vėlesniam etape“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A. Veryga.
„Aš norėčiau būti optimistas ir tikiuosi, kad pavyks išspręsti prezidentės iškeltus klausimus. Nebus, manau, lengva. Mes planuojame diskusiją su teisininkais, nes prezidentė nepateikė jokių konkrečių siūlymų“, – kalbėjo ministras.
„Jei matysime, kad ką nors reikia koreguoti, patys pasiūlysime, jei ne, tikiuosi, Seimas priims sprendimus, kad šitie pakeitimai judėtų į priekį, nes ten ir daugiau svarbių niuansų, kurie svarbūs. Tai ir dėl vadovų skaidrumo“, – aiškino A. Veryga.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą.
Motyvais grąžinti pataisas Seimui tapo įstatymų nuostatų prieštaravimas Konstitucijai bei Seime padaryti procedūriniai pažeidimai.
Viena iš kritikuojamų nuostatų – pirmumas valstybėms įstaigoms sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
Pagal pataisas, stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebės užtikrinti valstybinės ligoninės. Taigi pacientai rinkdamiesi privatų stacionarą gali prarasti apmokėjimą iš ligonių kasų už gautas paslaugas iš sumokamų sveikatos draudimo įmokų.
„Kai eina kalba apie sveikatos draudimo lėšas, jos yra piliečio, kuris moka sveikatos draudimą, nuosavybė, ir jų nusavinti ar per prievartą varyti žmogų gydytis į valstybines ar bet kokias kitas įstaigas, nurodinėti, kur jis turi eiti – nėra tokios galimybės (...). Tai didžiausia sankirta su konstitucinėmis normomis“, – šią nuostatą yra kritikavusi šalies vadovė.
Bet prezidentė patvirtino remianti pačią pertvarką ir siekį, kad ji įsigaliotų nuo sausio.
A. Veryga tvirtina, kad stacionarias, t. y. ligoninės, gydymo paslaugas teikia mažiau nei procentas privačių įstaigų, todėl nemano, kad pakeitimai ribotų pacientams prieinamumą. Norintiesiems gydytis privačioje ligoninėje ministras svarsto apie papildomo sveikatos draudimo įvedimą.
„Jei mes kalbame apie stacionarias gydymo paslaugas, privačios teikia mažiau nei procentą tokių paslaugų, tai daryti prielaidą, kad tai kokiu nors būdu sumažins prieinamumą, čia nekalbame nei apie šeimos mediciną, kur tikrai daug privačios, nei apie dienos stacionarus ar paslaugas, kalbame būtent apie ligonines, t. y. aktyvų gydymą, ir čia privatus sektorius yra nykstamai mažas“, – kalbėjo ministras.
„Verslo bendruomenė daug metų kalba apie papildomą savanorišką sveikatos draudimą, jeigu verslas nori plėstis, mato galimybę plėsti tokias paslaugas, gal pats laikas kalbėti, kad žmonės, kurie gali sau tai leisti, gali susikaupti tokius pinigus ir tada išleisti privačiai, išskirtinio komforto sveikatos priežiūrai“, – sakė A. Veryga.
Pataisos taip pat ministrui suteikia teisę virtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir TLK prioriteto tvarka būtų sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.
Priimtuose įstatymuose numatyta, kad įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
