Išskirtinis gerbiamo Seimo pirmininko Arūno Valinsko interviu „Vakaro žinioms“. Gerbiamo? Po metų ši pavardė gali tapti keiksmažodžiu. Bet gali ir netapti.
- Ar suprantate, kad turėdamas Seimo pirmininko postą visuomenėje būsite pastebimas ne iš gerosios, bet dažniausiai iš blogosios pusės?
- Manote, kad anksčiau buvau pastebimas iš gerosios pusės? Žurnalistų ceche daug pavydo. Bet niekas iš esmės nepasikeitė. Kaip buvau viešas asmuo, taip ir likau. O žiniasklaida dažniausiai linksniuoja ne dėl politinių sprendimų, bet dėl asmeninių savybių. Ir politikai, bent jau didžioji dalis Seimo narių, tai pajutę daugiau užsiima ne politika, o asmeninio įvaizdžio kūrimu. Kadangi esu šio reikalo profesionalas, noriu pasakyti - kolegos, laikas tą dalyką baigti. Dirbkime ne įvaizdžiui, o Lietuvai ir žmonėms.
- Bet juk suprantate, kad nuo šiol jūs būsite kaltas dėl visko, kas vyksta?
- Aš suprantu, kad Lietuvoje dėl visko kaltas yra Landsbergis, Brazauskas, o dabar - bus ir Valinskas. Ką darysi - tą naštą prisiimu. Kad būtų lengviau pirmiems dviem.
- Ankstesni Seimo pirmininkai samdydavo profesionalus, kurie rašydavo oficialias kalbas. Kaip jūs elgsitės? Ar rašysite pats?
- Be jokios abejonės, tai yra sritis, kurioje turi dalyvauti ir specialistas. Bet nesu iš tų, kurie pamato, kas parašyta, tik išėję į tribūną. Bet yra reglamentai, kurių kalbose reikia laikytis. Aš jau „dėjau“ improvizacijos per savo, kaip kandidato į Seimo pirmininkus, prisistatymą. Tai yra ženklas Lietuvos žmonėms, kad kalbėsime tada, kai turėsime žmonėms ką pasakyti. Ir kalbėsime žmoniška kalba, ne klišėmis.
- Dėl etiketo dalykų. Juk reikia išmokti daugybę smulkmenų: kaip nesuklysti pasitinkant karališkosios giminės atstovus, kaip ir kiek bendrauti, net kokia šakute kokį patiekalą valgyti. Neiškris šaukštas iš rankos?
- Būtų kvailiausia, jei Seimo pirmininkas dabar pradėtų lankyti etiketo kursus, jei jis apskritai neišsilavinęs. Bet jei turi bendrą suvokimą - pasiruošimas kiekvienai situacijai būtinas. Tik tu negali pasiruošti vizitui dabar, nes nežinai, ar jis bus. Šiaip kiekvienas žmogus, kuris nori mokytis, gali ir privalo tai daryti visą gyvenimą. Ar tu mokaisi etiketo, ar kaip elgtis su Japonijos imperatoriumi, JAV prezidentu. Taip, yra taisyklės. O jei turi bendrą supratimą, tam tikras detales sužinoti yra ir nesunku, ir privaloma. Bet aukščiausi valstybės vadovai pirmiausia yra pareigūnai. Tad jie suklysta darydami vieną ar kitą veiksmą buityje, bet taip pasielgia nuoširdžiai, nieko keisto. Klysti žmogiška. Bet man nusispjauti į tokius dalykus.
- Gal jau spėjote nusivilti politika, pamatęs visus politinių intrigų užkulisius, kai visi vieni kitiems nori perkąsti gerkles?
- Esu profesionalas toje srityje, į kurią politikai eina kaip mėgėjai - turiu omenyje šou - matau, kurie žmonės kalba kaip politikai, kurie - kaip šoumenai. Deja, iš vadinamųjų senųjų politikos vilkų didžioji dalis yra dirbančių įvaizdžiui ir žiniasklaidai.
- Ar buvimas Seimo vadovu „suėda“ daugiau laiko nei darbas šou versle?
- Kai tu darai darbą nuoširdžiai, ar ari žemę, ar melži karvę, ar vedi laidą, ar esi Seime, tai užima visą laiką. Tiesiog pasikeitė darbo specifika, bet ne nuoširdus noras jį daryti.
- Ar nebijote, kad jūsų „atlyginimo fondo“ steigimą konkurentai palaikys reklamine akcija?
- Konkurentų nuomonė man ne visai įdomi. Nes noriu elgtis kaip žmogus Arūnas Valinskas, ne kaip Seimo pirmininkas. Pirmas atlyginimas gresia tik gruodžio mėnesį. Iki to laiko fondas bus įkurtas - visi žmonės galės kreiptis, mes nurodysime kontaktus. Tie pinigai, maždaug 14 tūkstančių, atiteks žmonėms, kuriems jų labiau reikia nei man.
- Apsipratote su skirta apsauga? Ar jūs, kaip ir visi lietuviai, vis dar stringate kamščiuose ar naudojatės švyturėliais?
- Dėl apsaugos - teko su ja susidurti anksčiau. Labiausiai noriu atsiprašyti buvusių kolegų vairuotojų, pro kuriuos, stovinčius kamščiuose, tenka važiuoti su švyturėliais. Labai atsiprašau, nepykit. Prašiau, kiek įmanoma, nejungti garsinio signalo. Bet ne mano prioritetas nurodyti, kaip turi elgtis Valstybės apsaugos departamento darbuotojai. Gailiuosi, kad esu priverstas būti toje vietoje. Kitą vertus, jei ne mane, tai ką nors kitą vežtų. Ir po ketverių metų man bus nepatogu ir gėda.
- Esate kalbėjęs apie Seimo narių, jų atlyginimų mažinimą. Ar tuos dalykus ruošiatės įgyvendinti, juk reikėtų keisti net Konstituciją?
- Nenorėčiau komentuoti kitų nuomones, bet galiu garantuoti tik tai, kad tokie projektai bus pateikti. Ar jie bus priimti - kitas klausimas. Kol kas Seimo algų klausimas yra ore, nes prezidentas dar nepasirašė kadenciją baigusio Seimo priimto įstatymo. Negalime pakeisti atlyginimų dydžio, tačiau yra realus kelias sumažinti kanceliarines išlaidas, išlaidas padėjėjams. Tuo keliu tikrai eisime.
- Ar pasikeitė jūsų vaikų gyvenimas jums tapus Seimo pirmininku? Gal planuojate perkelti juos į kitas mokyklas?
- Oi ne. Vaikų gyvenimo neturi veikti tėvų einamos pareigos. Mūsų šeimoje bent taip nėra ir nebus. Vaikams, žinoma, yra didesnė našta būti ne tik Valinsko, bet ir Seimo pirmininko sūnumis. Ir jie tą naštą turi nešti garbingai, nesididžiuodami ir neišsidirbinėdami. Vyresnėlis mokosi Anglijoje - tai jam negresia. O jaunėlis pats tą puikiai suvokia. Džiugu, kad jie suvokia ne pareigą didžiuotis, o pareigą būti atsakingiems. O jei sužinosiu, kad išsidirbinėja, gaus diržo.
- Ar pasikeitė santykiai su žmona? Gal ji vadina jus „gerbiamu pirmininku“, o jūs ją - „gerbiama Seimo nare“?
- Po to, kai žmona davė priesaiką, prie jos net nebuvau prisilietęs. Nes dabar ji turi neliečiamybę. O aš 24 valandas per parą esu Seimo pirmininkas, Seimo narys, kaip ir ji. Tad nežinau, kada teks paliesti.
Vienu metu pokalbį nutraukė Marijono Mikutavičiaus skambutis. A.Valinskas, kviesdamas seną bičiulį apsilankyti naujajame kabinete: „Eisi pro šalį, paskambink. Pristatysim kabinetą. Bet, žinok, kamščių problema Vilniuje išsisprendė. Su švyturėliais, - kikeno Seimo vadovas. - Tik nepatogiai jaučiuosi prieš kolegas. Priprasiu, bet geriau būtų nepamiršt to jausmo.“
Kalbino Ignas Jačauskas
