Liustracijos komisijos pirmininkas prof. Algimantas Urmonas šiandien spaudos konferencijoje pareiškė, kad valstietė liaudininkė Kazimira Danutė Prunskienė buvo KGB įtakos agentė, ir jo nuomone, užtenka įrodymų, kad kandidatė į prezidentus būtų pripažinta bendradarbiavusi su sovietų saugumu.
A. Urmono teigimu, 300 procentų, kad užtenka faktų byloje įrodyti, jog K. D. Prunskienė buvo KGB agentė. „Tik reikia juos mokėti ir norėti vertinti“, - sakė komisijos pirmininkas.
Paklaustas, kokie papildomi faktai esą leidžia spręsti apie K. D. Prunskienės bendradarbiavimą su KGB, A. Urmonas atsakė, kad tie faktai, kurie nebuvo vertinti iki šiol, tačiau žinomi - komandiruočių tankis, kodėl pakeitė parodymus buvę bendradarbiai, kas juos paveikė ir pan.
Oficialiai Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija (vadinamoji Liustracijos komisija) tokio sprendimo, kad K. D. Prunskienė buvo KGB agentė, nepriėmė. Apie oficialų komisijos pareiškimą skaitykite čia. Tačiau spaudos konferencijoje A. Urmonas teigė, kad, jo nuomone, ji tokia buvo. „Galiu galvą dėti ant ešafoto ir sakyti: Taip, jinai bendradarbiavo“.
Rašytinis pasižadėjimas - ne svarbiausia
Pasak A. Urmono, rašytinis pasižadėjimas nėra būtinas tam, kad būtų įrodytas bendradarbiavimo su KGB faktas. „Nėra reikšmingas tas pasižadėjimas visame faktų sraute. Bendradarbiavimo faktai atkuriami pagal atskirus faktus, yra atkuriama visa visuma“, - kalbėjo komisijos pirmininkas.
„Bendradarbiavimas išryškėjo ir iš smulkmenų“, - toliau dėstė A. Urmonas. Anot jo, grįždama iš užsienio K. Prunskienė atveždavo „dovanėlių“ saugumo bendradarbiams. „Saugumo darbuotojai ją vertino kaip aukso tam tikrą gyslą, nes jie gaudavo premijas dėl jos mokslinio šnipinėjimo įdirbio“, - sakė A. Urmonas. Tačiau jis pridūrė nemanantis, kad ji norėjo pakenkti Lietuvai, tačiau teigė, kad yra būtina pripažinti K. D. Prunskienės lojalumą KGB, kad būtų galima prognozuoti tolimesnį politikės elgesį.
Abejojama teismu
A. Urmonas piktinosi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, panaikinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB, darė vienašališkus veiksmus. „Viskas, kas tinka Prunskienės labui – fiksuojama. Viskas, kad netinka Prunskienės labui – nefiksuojama“, - teigė komisijos pirmininkas.
Liustracijos komisija priėmė sprendimą prašyti teismo atnaujinti K. D. Prunskienės galimo bendradarbiavimo su sovietų saugumu bylą. Be to, komisija nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl K. D. Prunskienės bylą nagrinėjusių Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Konstanto Ramelio, kuris dabar yra Seimo narys, ir teisėjo Giedriaus Baziulio veiksmų įvertinimo pagal nusikaltimo padarymo požymius, nustatant ar jų veikla nėra nusikalstama.
Kazimira Prunskienė grasina teismu
Pati Kazimira Prunskienė, anot jos išplatinto pranešimo, nusprendė daugiau nebesitaikstyti su politizuotais oponentų išpuoliais prieš ją ir konkrečiai - paskutiniuoju Liustracijos komisijos išpuoliu. Tokie politinių priešininkų veiksmai, anot jos, tapo sudėtine kiekvienų rinkimų kampanijos dalimi. „Sieksiu ne tik išsigalvojimų ir įvairių tendencingų interpretacijų paneigimo, bet ir žalos, tame tarpe ir materialinės, atlyginimo, kurią patyriau nuolat būdama oponentų politinės propagandos taikinyje. „Toks nesibaigiantis melo pylimas turi būti pagaliau sustabdytas. Kol vyksta tokie dalykai saugiai negali jaustis nė vienas Lietuvos pilietis”, - pažymėjoji. Politikė teigia, kad jos pasiryžimas duoti atkirtį yra ne tik jos pačios, bet ir visų nepargrįstai persekiojamų asmenų teisių gynimas.
*****
Klausimas buvo naujai iškilęs dar prieš Seimo rinkimus – praėjusių metų rudenį. Tuomet žiniasklaida pranešė, jog Liustracijos komisija nesikreips į teismą dėl K. D. Prunskienės bendradarbiavimo su KGB bylos atnaujinimo, nes praėjo terminas, per kurį buvo galima tai padaryti. Tačiau komisija esą vykdys tyrimą, po kurio paaiškės, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl naujos bylos iškėlimo.
Apie K. D. Prunskienės bendradarbiavimą su KGB liudija ir vaizdo įrašas, tačiau ir jo Liustracijos komisijai bei teismams neužtenka, kad galutinai patvirtintų bendradarbiavimo su sovietų saugumu faktą.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ; (LAT) dabar vėl keliamas aikštėn dokumentas buvo pateiktas 1992 metais. Teismas politikę pripažino bendradarbiavus su KGB. Vėliau teoriškai neskundžiamą LAT sprendimą panaikino Vilniaus apygardos administracinis teimas (VAT).
K. Prunskienė VAT yra sakiusi, kad vadinamasis dokumento originalas, kuriuo remdamasis Aukščiausiasis Teismas 1992 metais priėmė sprendimą, yra falsifikatas. K. Prunskienė pareiškė, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar kelias institucijas, kurios atsakė neturinčios tokio dokumento originalo.
VAT 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
K. D. Prunskienei ir jos partijai Liustracijos komisijos ir teismų nuolaidumas nepadėjo – pastaruosiuose rinkimuose partija neperžengė 5 proc. barjero.
Tomas Čyvas, Indrė Bungardaitė.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
