Šiandien Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Aplinkos ministeriją, prašydama ištirti, ar kandidato į aplinkos ministrus Arūno Burkšo ir jo žmonos Valentinos Burkšienės draustinyje atlikta sandėliuko rekonstrukcija atitinka Kuršių nerijos planavimo schemą. Be to, konservatorė kaltina pretendentą esant asmeniškai atsakingu už sisteminį įstatymų nesilaikymą Kuršių nerijoje.
A. Stancikienė remiasi žurnalo „Ekstra“ paskelbtais faktais, kad Nidos centre (Naglių g. 26), ypač griežto apsaugos režimo etnokultūriniame draustinyje atlikta sandėliuko rekonstrukcija, paverčiant jį rekreacinės paskirties pastatu, pavadintu vila „Inkaro kaimas“, gali neatitikti 1994 metais Vyriausybės patvirtinto Kuršių nerijos generalinio plano.
A. Stancikienė taip pat kritikuoja Neringos savivaldybės žingsnį nuo rytojaus iki gruodžio 5 dienos Nidoje viešam svarstymui pateikti pataisytą ir papildytą pagal viešo susirinkimo pastabas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą.
Konservatorė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad net dvi iš penkių dienų, kuriomis vyks viešasis svarstymas, yra išeiginės dienos.
„Šis „pataisytas“ Neringos savivaldybės bendrasis planas iš esmės prieštarauja Vyriausybės patvirtintam KNNP generaliniam planui, nes jo strateginė paskirtis - ne parko išsaugojimas, o kurorto urbanistinis vystymas, „pataisytame“ plane likę keletas šiuo metu teismuose ginčijamų pastatų, kas vertintina kaip bandymas juos įteisinti nesulaukus teismo sprendimo“, - rašoma A. Stancikienės pranešime.
Ji piktinasi, kad naujajame plane ir toliau numatomos „trumpalaikio poilsio ir jam skirtų įrenginių“ statybos ant vieno iš labai svarbių KNNP vertybių - apsauginio kopagūbrio, prieš ką visai neseniai pasisakė dabartinė Vyriausybė.
A. Stancikienė primena, kad Lietuva, prisijungdama prie Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo konvencijos, įsipareigojo apie bet kokią tokio pobūdžio ūkinę veiklą UNESCO saugomoje teritorijoje (kokia ir yra Kuršių nerija) iš anksto informuoti ir gauti pritarimą iš Pasaulio paveldo komiteto. Šią vasarą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kreipėsi į UNESCO nacionalinę atstovybę, prašydama įvertinti Neringos bendrojo plano projektą. A. Stanikienė teigia, kad, turimomis žiniomis, UNESCO šiam reikalui skyrė savo ekspertus, kurių darbą pažadėjo finansuoti Aplinkos ministerija (konkrečiai – ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė).
„Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, tokia Neringos savivaldybės vadovų skuba, noras dar šiemet priimti UNESCO (tarptautinių) ekspertų neįvertintą ir KNNP generaliniam planui prieštaraujantį bendrąjį planą, negali būti vertinamas kitaip, kaip bandymas Vyriausybių kaitos metu įgyvendinti savo asmeninius interesus. Primenu, kad nemažai statinių, kurių teisėtumas sprendžiamas teismuose, priklauso Neringos savivaldybės tarybos nariams“, - teigia A. Stancikienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2000 iki 2005 metų nuolatinės statybų komisijos, savo parašais laiminusios visas neteisėtas statybas, nariu buvo ir minimas kandidatas į aplinkos ministrus – Arūnas Burkšas, „todėl galima teigti, kad jis asmeniškai atsakingas už sisteminį įstatymų nesilaikymą Kuršių nerijoje.“
Iš viso buvo pradėtos 35 bylos dėl galimai neteisėtų statybų Kuršių nerijoje, šiuo metu galutinai baigtos 17 iš jų. Visose galutinai baigtose bylose pripažinta, kad Neringos savivaldybės išduoti leidimai buvo neteisėti.
