Šįvakar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dėl patekimo į ketvirtfinalį kausis su kinais. „Šiaulių“ komandos treneris Antanas Sireika nusiteikęs optimistiškai: Kinija — įveikiamas varžovas.
Silpni varžovai atkrito
— Lietuvos rinktinei pastaraisiais metais ne kartą teko kautis su Kinijos rinktine, kuriai yra vadovavęs ir treneris Jonas Kazlauskas. Kaip šiemet atrodo Kinija be savo lyderio — aukštaūgio Yao Mingo?
— Šiame čempionate kinų žaidimo man neteko matyti, galiu spręsti tik pagal rungtynių rezultatus. Galvoju, kad jų lygis nelabai pakitęs nuo to, kaip žaisdavo anksčiau: nenusakomas, trūksta organizacijos. Manau, kad Kinija nėra pavojingas varžovas. 100 procentų įveikiamas.
— Sėkmės atveju Lietuvos ketvirtfinalyje laukia Brazilija arba Argentina. Kaip šiame čempionate atrodo šios Pietų Amerikos komandos?
— Argentina, jei joje žaistų Emanuelis Žinobilis, būtų viena komanda, be jo — kitokia komanda.
Brazilai taip pat — pastovumo gal ir nėra, bet žaidžia tikrai neblogai. Tai parodė jų rungtynės su JAV: amerikiečiai sugebėjo laimėti tik pačioje rungtynių pabaigoje. Tokius varžovus reikia vertinti. Gal jie nėra grėsmingi, bet kad gali sėkmingai žaisti, jau parodė.
Jei pasaulio čempionate ir buvo silpnų komandų, po grupės rungtynių jos atkrito. Bet reikia pripažinti, kad ne viena į čempionatą nepatekusi Europos komanda būtų iškovojusi aukštesnes vietas nei kai kurie dabartiniai varžovai.
Dėl Lietuvos perspektyvų — tikėkimės geriausio.
Komandos jėga — vienybė
— Lietuva startavo penkiomis pergalėmis. Kaip vertinate Lietuvos rinktinės žaidimą pogrupyje: kas buvo netikėta?
— Lietuvos rinktinė sugeba žaisti savo žaidimą ir jį primesti varžovams, nežiūrint to, koks rezultatas. Dviejose rungtynėse komanda pralaiminėjo dideliu skirtumu, bet sugebėjo atsitiesti.
Lietuvos komandos žaidimas ne visiems įprastas: turiu galvoje, mažesnius centrus. Jie žaidžia puikiai, varžovai niekaip negali susigaudyti.
— Statistikos lentelėse Lietuvos krepšininkai nepirmauja, bet žengia be pralaimėjimų. Ką išskirtumėte iš komandos?
— Lietuvos rinktinės jėga ir yra, kad komanda žaidžia pasikliaudama ne vienu, dviem ar trimis pagrindiniais žaidėjais. Pakilę nuo suolelio krepšininkai sėkmingai įsijungia į žaidimą. Komanda žaidžia vieningai, negalima nieko išskirti ar kažką nurašyti.
Manau, kad komandoje yra mega žvaigždė — Linas Kleiza, kuris visais sunkiais momentais žaidžia puikiai. Jis — ryškus lyderis.
Kaip ir visose komandose, labai svarbus žmogus, kuris dažniausiai valdo kamuolį. Šiemet Mantas Kalnietis žaidžia taip, kaip dar neteko matyti: tvirtai eina įžaidėjo pareigas, pats labai gerai atrodo, jo indėlis — svarus.
— Kuo šis pasaulio čempionatas išskirtinis? Kokios komandos po rungtynių grupėje ir pirmųjų aštuntfinalio kovų maloniai nustebino ar, atvirkščiai, nuvylė?
— Netikėtumų šiame čempionate nemažai. Galbūt todėl, kad daugelyje komandų trūko lyderių, nenuspėjamai klostėsi ir žaidimas. Be lyderių komandose trūko stabilumo. Jei vienas rungtynes komanda žaidė puikiai, nereiškė, kad ir kitas žais gerai. Turiu galvoje Vokietijos rinktinę, kuri taip gražiai ir solidžiai nugalėjo serbus, o paskui grupėje nepateko į tarp keturių pajėgiausiųjų.
Nenusakomas ir ispanų žaidimas, kuriems trūksta Pau Gasolio. Kai šioje rinktinėje būna visi žaidėjai, jie veikia kaip suderinta mašina. Graikija, manau, buvo verta eiti toliau.
