Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) yra nepriklausomas kaip niekada. Vadinasi, valdantieji Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų seimūnai, siūlydami LRT įstatymo pataisas, visuomeninį transliuotoją siekia kontroliuoti arba "suvalstybinti". „Priėmę tokį įstatymą, koks yra dabar mes labai priartėtume prie Baltarusijos, ir man tuomet bus gaila Lietuvos kaip valstybės“, - tvirtina LRT vadovas Audrius Siaurusevičius, save laikantis labiau dešiniųjų atstovu – juk konservatorių-krikdemų vicepirmininkė Rasa Juknevičienė jį yra kvietusi į savo partiją ir žadėjusi pakankamai aukštą vietą rinkimų į Seimą sąraše.
Startas jau duotas
Televizija ir radijas – be reklamos, generalinio direktoriaus atšaukimo procedūra – paprastesnė, o Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) kontroliujančios institucijos – LRT Tarybos nariai – dirbtų tik iki juos skiriančios institucijos kadencijos pabaigos. Seimas žengė pirmąjį žingsnį link šios naujos tvarkos – praėjusią savaitę po pateikimo pritarė kelių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių siūlomiems LRT įstatymo pakeitimams. Tiesa, Seimo opozicija šį balsavimą ignoravo: įstatymą palaikė tik patys konservatoriai ir dalis Arūno Valinsko „prisikėlėlių“. Įstatymas dabar keliaus į Seimo komitetus, antrąsyk jis bus svarstomas jau pavasario sesijoje.
LRT Tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas neseniai pareiškė, jog šios pataisos – tai siekis kuo greičiau atstatydinti A. Siaurusevičių ir pakeisti visą Tarybą. Rimtą susirūpinimą išreiškė ir Europos transliuotojų sąjunga (EBU), kritikavo žiniasklaidos profesionalai. Kiek kitokius argumentus išsako LRT Tarybos narys Artūras Račas.
„Manęs versti nereikia“
„Manęs tikrai nereikėtų versti. Tose pataisose yra visko labai daug. Nemažai ir įvairių interesų. Tačiau esminis dalykas – tomis pataisomis LRT būtų suvalstybinta, – sako jau trečius metus LRT vadovaujantis A. Siaurusevičius. Jo teigimu, nacionalinis transliuotojas dabar yra kaip niekada nepriklausomas nuo politinių partijų ir politikų, – „Norima paslėpti labai elementarius paprastus dalykus: yra atėjęs metas viską kontroliuoti valdžiai, o LRT yra nepriklausoma. Tokios valdžios pastangos tai ir įrodo: LRT yra nepriklausoma. Tai yra didžioji problema“.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis (TS-LKD) ir ne vienas Seimo konservatorių frakcijos narys vis kartoja, kad LRT reikia kuo greičiau depolitizuoti; kartu teigiama, kad A. Siaurusevičius yra socdemų atstovas.
Buvęs „Spaudos klubo“ vedėjams tokiems kritikams primena, kad konservatoriai, 2004-aisiais vykusių rinkimų į Seimą metu, patys kvietėsi jį į savo partiją. A. Siaurusevičius pasakojo, kad pasiūlymo tada jis sulaukė iš TS-LKD partijos vicepirmininkės R. Juknevičienės.
„Gal aš kaip tik konservatorių atstovas esu. Jie mane kvietė į sąrašą. Konkrečiai – R. Juknevičienė, žadėjo labai aukštą vietą. Per ankstesnius rinkimus ir liberalai kvietė dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose ir žadėjo, berods, antrąją vietą. O iš socialdemokratų kažkaip niekad tokių siūlymų nesu sulaukęs. Taigi kažkas tiesiog kažką susipainiojo. Ir tai nėra viso reikalo esmė“, – atsako LRT vadovas tiems, kas jį laiko atstovaujančiu socialdemokratų interesams.
R. Juknevičienė patvirtino, jog toks pasiūlymas A. Siaurusevičiui buvo, tačiau politikė įžvalgiai pridūrė: "Dabar to tikrai nedaryčiau".
„Kaip privačiai yra man sakęs vienas konservatorius: „ačiū už sugrąžintą Lietuvą į Lietuvos televiziją“. Aš tiek privačiai, tiek viešai kalbu tą patį“, - kalbėjo A. Siaurusevičius.
Su TS-LKD partija susijęs ir A. Siaurusevičiaus tėvas Antanas Juozas Siaurusevičius – jis yra Prienų (Birštono) TS-LKD skyriaus narys.
Pasak LRT direktoriaus, pakeisti LRT valdymą bei Tarybos sudarymo tvarką siekia tik dalis konservatorių, tą rodo ir balsavimai dėl LRT įstatymo pataisų.
Atsisakys vieno kanalo?
Premjeras A. Kubilius kartoja, jog LRT finansai tvarkomi neskaidriai, tad naujosios įstatymo pataisos čia įneštų aiškumo. A. Siaurusevičius į tai atsako, kad Vyriausybė ir Seimas, trims radijo ir trims televizijos kanalams išlaikyti ir transliuoti skirdamas 35 mln. litų per metus, elgiasi tiesiog nesąžiningai. „Pirma atima pinigus, o po to sako, kad nesugeba tvarkytis. Kas būtų, jei paliktų 10 mln. litų? Problemos esmė ta, kad yra neatitikimas tarp programos apimčių ir skiriamo finansavimo. Pats premjeras gal nežino, kad mes turime 3 radijo ir 3 TV kanalus“, – kalbėjo jis ir priminė, kad, pavyzdžiui, Gruzijoje įstatymu įtvirtinta, jog visuomeniniam transliuotojui skiriamos lėšos sudaro 1 proc. nuo BVP, Estija tam pačiam tikslui išleidžia apie 30 mln. eurų.
„Vienintelis būdas subalansuoti LRT biudžetą – kanalų uždarymas“, – mano LRT generalinis direktorius. Tačiau, pasak jo, problema ta, kad laikinai nutraukus kurio nors radijo ar TV kanalo transliacijas LRT praras dažnius, o po to jų atgauti nebus įmanoma. Kaip vieną iš išeičių A. Siaurusevičius nurodo skolinimąsi. „Kas dabar gelbsti Vyriausybę ir mūsų biudžetą: jie skolinasi. Mes irgi šiek tiek skolinamės, tačiau tos galimybės labai apribotos: negalime nieko užstatyti, to neleidžia įstatymas“. LRT direktorius nesiėmė spėlioti, kuris radijo ar TV kanalas galėtų būti uždarytas – bet kokiu atveju tai turės būti aptariama LRT kontroliuojančioje LRT Taryboje.
